Paskutinį balandžio mėnesio savaitgalį Vandžiogalos lenkus aplankė tautiečiai iš Lenkijos Suvalkų miesto. Tai grupė visuomenininkų, mokytojų  emeritų ir dar tebedirbančių įvairiose Suvalkų krašto mokyklose. Šią pažintinę svečių išvyką organizavo mūsų pažįstami, kelių knygų autoriai, kultūros veikėjai, etnologai, projektų koordinatoriai Ewa ir Piotr Kuczkowie.
Svečiai džiaugėsi ir stebėjosi  atsinaujinusia Vandžiogalos Švč. Trejybės šventove, klausinėjo vandžiogaliečių apie  jų kultūrinę veiklą ieškant lenkiškos tapatybės ženklų  Lietuvoje, apie organizuojamus renginius, santykius tarp abiejų tautų -  lenkų ir lietuvių, domėjosi bendrų projektų, renginių ir edukacijų galimybėmis.

Švč. Sakramento adoracija Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje
vyks nuo šių metų gegužės 4 d. 10.00 val. iki gegužės 5 d. 10.00 val.
Adoracijos intencijos yra malda už taiką pasaulyje, už pašaukimus į kunigystę,
pašvęstąjį bei šeimos gyvenimą.

Žinomo Jonavos krašto amatų meistro, mūsų bičiulio Artūro Narkevičiaus pakviesti, balandžio 25 dienos popietę vandžiogaliečiai lenkai nuvyko į Jonavą, į susitikimą su šio krašto šviesuliais -  tautodailininkais Janina Baltrimavičiūte – Listvina ir Artūru Narkevičiumi. Jonavos viešosios bibliotekos kraštotyros skaitykloje  taip pat buvo pristatyta ekspozicija „Darbščių rankų ir taurių sielų kūriniai“.
Susitikime dalyvavo ir tautodailininkė iš Ukrainos Yana Vovk. Ji susirinkusius supažindino su gimtojo Charkivo miesto tautodailininkų klubu, parodė išleistus leidinius su jų sukurtais darbais, papasakojo apie vykstantį karą, kuris sustabdė jų veiklą ir atnešė didelių nuostolių.

Per daugybę metų taip susiklostė, kad didžioji dalis šiltojo metų laikotarpio savaitgalių vandžiogaliečiams lenkams yra intensyvių susitikimų, pokalbių, įvairių projektų ir renginių laikas. Susitikimai su kultūros žmonėmis, ieškančiais naujų idėjų, potyrių ir formų savo kūryboje, visada palieka daug įspūdžių.
Ir praėjusį savaitgalį džiaugėmės, kada mus vėl aplankė jaunieji bičiuliai kauniečiai -  fotografijos meistrė Viktorija Adomavičiūtė ir dainų prodiuseris, autorius ir atlikėjas, instrumentalistas Dangiras Petraitis.

Balandžio 16 dieną, per Atvelykį, šių eilučių autorių gimtadienio proga sveikino, sveikatos ir ilgų gyvenimo metų linkėjo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas Tomas Trečiokas, Vandžiogalos seniūnas Jurgis Bukauskas ir bičiuliai. Popietę Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje sukaktuvininką aplankė ir pasveikino televizijos muzikinio projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyviai dainininkai Stasė Novikova ir Viktoras Tereščenka, taip pat Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Rimkevičius. Svečiai dovanojo muzikinę puokštę dainų, kurios buvo atliktos lenkų, lietuvių, italų ir rusų kalbomis.

Didžioji savaitė ir Kristaus Prisikėlimas Vandžiogaloje
Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:
Balandžio 6 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 7 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 8 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.
Balandžio 9 d. Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 10.00 val.

Balandžio 2 diena - Verbų sekmadienis – Viešpaties kančios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Šeštasis gavėnios sekmadienis, juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Jos tėvai lenkai, Kostkevičius Vaclovas ir Lukoševičiūtė Apolionija, buvo Kauno apskrities Vandžiogalos miestelio gyventojai. Čia jiems 1926 metais kovo 22 dieną ir gimė duktė Vladislava. Nerūpestingi vaikystės metai  prabėgo  Vandžiogalos miestelyje ir jo apylinkėse  drauge su lenkų, žydų, lietuvių, rusų sentikių vaikais. Tokia buvo tarpukario miestelyje gyvenusių žmonių tautinė įvairovė. 1938 -1940 metais mergaitė mokėsi ir gerais pažymiais baigė Vandžiogalos pradžios mokyklą. Kai jai suėjo 16 metų, pradėjo dirbti Vandžiogalos miestelio pašte. Karo, pokario metai – sunkus, pilnas iššūkių laikotarpis. Jaunai merginai buvo patikėtas telefonistės darbas. Jis buvo  atsakingas, reikalaujantis įgūdžių ir greitos reakcijos - sėdint komutatoriaus kabinoje reikėdavo sujungti skambinusiųjų pokalbius.

Bevartydamas senąsias nuotraukas, kuriose vaizdai užfiksuoti prieš gerus šešis dešimtmečius, prisiminiau vaikystę ir artimiausius žmones. Net ir stipriai įtempta atmintis neleidžia visko prisiminti, bet kai kurie epizodai, įvykiai ir jų fragmentai išlikę atminty.
Vienas iš tokių įvykių buvo savaitgalio kelionė pas senelę (mamusią – taip ją vadindavo mano tėvas) į zascianką – vienkiemį, kuris buvo nutolęs apie tris kilometrus į vakarus nuo Vandžiogalos miestelio. Pamenu, kartu su tėvu eidavome laukais palei didelį griovį. Kai pavargdavome, ilsėdavomės ant griovio krašto. Pailsėję kelionę tęsdavome. Netoli Kočanų (Koczanów) vienkiemio sutikdavome aukštą, liesą pagyvenusią moteriškę, kuri, pamačiusi mus, visada ateidavo pakalbėti. Tėvas su ja kalbėdavosi lenkiškai, lietuviškai ji nemokėjo. Jis man sakydavo, kad tai yra Pani Koczanowa.