koronaDSCF0746Visą šį gavėnios laikotarpį, pagal bažnytinę tradiciją, kiekvieną penktadienį Vandžiogalos lenkai eina mūsų Išganytojo kančios kryžiaus kelią. Ir šį penktadienį, Kristaus kančios sekmadienio išvakarėse, kiekvienas asmeniškai apmąstė Kryžiaus kelio stočių paslaptis, prašydamas Dangiškąjį Tėvą apginti Vandžiogalos miestelio gyventojus ir viso pasaulio žmones nuo mirtį nešančios koronoviruso (COVID – 19) epidemijos, kurios akivaizdoje šiandien visi esame.
Dėl šios epidemijos turėtų susirūpinti visi, nes nerimą keliančių apraiškų tikrai daug. Didžioji dauguma gyventojų, deja, karantino nesilaiko, epidemijos grėsmės net nesuvokia.

vainikDSCF0664Prieš daugiau nei pusę amžiaus, sovietmečio laikais, vyravo tam tikra laidotuvių kultūrinė tradicija, kuri turėjo įtakos net laidotuvių vainikams – tada jie buvo daromi iš metalo. Metaliniai laidotuvių vainikai buvo rankų darbo, todėl labai brangūs. Jų kiekis laidotuvėse liudijo žmonių finansines galimybes. Šie vainikai buvo su skardos lapais, išraižytais iš metalo, norima spalva nudažytais gėlių žiedais. Žmonės tikėjosi, kad metalinis vainikas kapuose bus ilgą laiką, nebereikės ten nešti ir sodinti gyvų gėlių. Bet tie vainikai praėjus kuriam laikui tapo nemadingi.. Daugeliui nepatiko, kad laidotuvių procesijos metu nešami jie barškėjo, o greitai paaiškėjo, kad ne tokie jie ir ilgaamžiai – lauko sąlygose greitai surūdyja.

senvanDSCF9862Trumpam pravėrus praeitį, negalima nepasidžiaugti Vandžiogalos miestelio klestėjimo laikais. XIX amžiaus pabaigoje sekmadieniais ir šventadieniais Vandžiogalos parapijiečiai gausiai rinkdavosi į bažnyčią. Taip būdavo ne tik tada, kai parapija buvo didelė ir jai priklausė dabartinės Babtų ir Labūnavos parapijos, kurios vėliau atsiskyrė, bet ir tada, kai parapijos ribos susiaurėjo. Nenuostabu, kad buvo jaučiamas poreikis parapijos bažnyčią praplėsti. Todėl 1888 metais Vandžiogalos klebonas Mikołaj Wirszyłło (Mykolas Viršila) padedant parapijiečiams - lenkų bajorams ūkininkams - padidino bažnyčią, pristatydamas presbiteriją ir prieangį.

chmielewDSCF3260Stanisław Chmielewski (Stanislovas Chmieliauskas) buvo nuoširdžiai tikintis, patikimas, darbštus ir nagingas šio krašto ir miestelio patriotas kalvis. Kad ir kokie laikai ir kokios valdžios buvo, jis niekad nesvyravo ir nekolaboravo. Jis gyveno Dievo ir tiesos šviesoje. Apie jį reikia žinoti, jo neturėtume užmiršti.
Stanisław Chmielewski (Stanislovas Chmieliauskas) gimė 1905 metais, pakrikštytas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje. 1932 metais susituokė su našle Joanna iš Gelnų kaimo. Gyveno jie dideliame nuosavame name Kėdainių gatvėje. Jau tarpukariu savo kalvėje Stanislovas darbavosi su padėjėjais ir buvo vienas iš perspektyviausių to meto miestelio kalvių.

respublikaDSCF0569Viena ryškiausių lietuvių – lenkų priešpriešų Vandžiogalos krašte įsiplieskė 1918 metų pabaigoje – 1919 pradžioje. Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, tuometiniam Vandžiogalos valsčiui buvo priskirta dabartinė Vandžiogalos seniūnija, taip pat dalis dabartinių Kėdainių ir Jonavos rajonų kaimų. Tačiau Vandžiogalos miestelio ir valsčiaus apylinkių lenkų kilmės gyventojai laukė maršalo Józef Piłsudski (Juzefo Pilsudskio) puoselėtos Lenkijos ir Lietuvos jungtinės valstybės atkūrimo, todėl jie sudarė savo valsčiaus savivaldybę, pavadinę ją „Parafialny Komitet Ludowy“ („Parapijinis Liaudies komitetas“), taip pat subūrė savo policiją, įsteigė mokyklą ir jas paženklino Lenkijos valstybiniu herbu – ereliu.

visokavicDSCF0538Praėjusį šeštadienį, po iškilmingų Šv. Mišių už mūsų žemiečių Visokavičių giminės mirusiuosius ir gyvuosius šeimos narius, centriniame bažnyčios altoriuje, prie garsiojo Vandžiogalos Nukryžiuotojo, stebuklais ir malonėmis garsėjančioje vietoje, paaukotas padėkos ženklas – sidabrinis votas. Jis vaizduoja širdį su užrašu: ,,Visokavičių giminė dėkinga Viešpačiui už Dangaus malones. 2020 m“.

Pašventintą votą stebint gausiai susirinkusiai giminei į altorių atnešė ir šalia Nukryžiuotojo pritvirtino vienas iš giminės atstovų Lietuvos Respublikos diplomatas dr. Romualdas Visokavičius.

blaszDSCF0440Praėjusį sekmadienį Vandžiogalos Lenkų biblioteka sulaukė garbingų svečių. Ją aplankė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Č.Milošo politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojas istorikas dr.Tomasz Błaszczak kartu su savo mama Barbara ir sūnumi Leonu.
Ponia Barbara Błaszczak, gyvenanti Olštyne (Lenkija) atvežė ir padovanojo Vandžiogalos Lenkų bibliotekai apie šimtą puikių lenkų ir užsienio rašytojų grožinės ir religinės literatūros knygų. Svečiai apžiūrėjo Lenkų biblioteką, šių eilučių autorius papasakojo visą bibliotekos įkūrimo istoriją, jos reikšmę ir svarbą čia ir aplinkinėse vietovėse gyvenantiems lenkams, parodė bibliotekos archyvo senąsias knygas, taip pat autorių, kurie lankėsi bibliotekoje ir dovanojo savo knygas su autografais, dovanas.

caritasDSCF0395Paskutinės vasario mėnesio savaitės ketvirtadienį Kaune vyko Kauno arkivyskupijos Carito metinė konferencija. Joje dalyvavo didelis būrys (apie pusantro šimto) Carito bendradarbių ir savanorių iš visos arkivyskupijos dekanatų.

Konferencija prasidėjo Šv.Mišiomis Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavo vyskupas Algirdas Jurevičius, jam talkino į metinę konferenciją atvykę Kauno I, Kauno II, Kėdainių ir Raseinių dekanai ir parapijų kunigai. Homilijoje vyskupas A.Jurevičius kvietė susirinkusius karitiečius eiti gyvenimo, ne mirties keliu, nebijoti patiems prašyti pagalbos ir suteikti ją kitiems, nes tik taip galima įveikti kylančius sunkumus.

metrikaDSCF9533Vandžiogaliečiams, besidomintiems kraštotyra, iškyla nemažai iššūkių – sudėtingiausias ir dažniausiai pasitaikantis yra tapatybės identifikavimas. Todėl vertingiausia ir naudingiausia yra pati seniausia informacija – pirminė rašytinė tos vietovės medžiaga iš seniausių metrikų knygų. Vėlesnis istorinis laikmetis siejamas su moderniosios epochos valstybe, kai kalba yra esminis tapatybės elementas. Dėl to aptinkama daugybė skirtumų, neatitikimų, prieštaravimų. Ypač problematiška svetimvardžių rašyba.
Tarpukario metrikų archyviniuose įrašuose svetimvardžiai pateikiami sulietuvinti, net skliausteliuose nenurodant originaliosios rašybos.

kaunkonfDSCF9422Lietuvos ir Lenkijos santykiuose paskutiniais metais pastebimos pastangos gerinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą.Tokių pastangų ir istorinės atminties puoselėjimo ženklų matome vis daugiau. Kovo 22 dieną, penktadienį, Kaune, ant namo, esančio Kęstučio g.38, buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta, kuri dvejomis kalbomis (lietuvių ir lenkų) liudija, kad šiame name 1938 metais buvo Lenkijos pasiuntinybė. Iškilmingai atidengiant atminimo lentą dalyvavo ir sakė kalbas Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszuła Doroszewska, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys ir šios idėjos iniciatorius Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.

nepriklDSCF9188Kovo 10 dieną, 10 val. prasidėjo pirmo gavėnios sekmadienio Šv. Mišių auka už Lietuvos Nepriklausomybę Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje. Mišias aukojo parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Šv. Mišių metu giedojo Babtų kultūros centro moterų choras „Gynia“.

Po Šv. Mišių moterų choras „Gynia“ Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje surengė šventinį koncertą čia susirinkusiems žiūrovams. Koncerto metu buvo skaitomos poetų B.Brazdžionio ir K.Genio eilės, skambėjo sutartinės ir šiuolaikiniai populiariosios muzikos kūriniai.

kaz20190304 132536

Ir šiemet, kovo 4 dieną, Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos kvietimu į Medininkus nuvyko Kauno šv. Kazimiero progimnazijos atstovai. Mus labai šiltai pasitiko gimnazijos direktorė, mokytojai ir mokiniai. Stebėjome moksleivių paruoštą teatralizuotą šventinę programą, kurioje buvo parodyta istorinė ir didi šv. Kazimiero asmenybė, dalyvavome gimnazistų organizuotoje Kaziuko mugėje. Visa tai vyko lenkų kalba, nes gimnazijoje ugdymas organizuojamas tautinės mažumos kalba. Nepaisydami kalbos barjero, mūsų mokiniai nesunkiai suvokė šv. Kazimiero troškimą tarnauti Dievui ir žmonėms, ypač vertintiną Jo sąžiningumą dirbant. Tobulas pareigų atlikimas yra tiesus kelias į dangų.

carkonfDSCF91862019 metų vasario 27 dieną Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos karitiečiai, lenkai savanoriai vyko į Kauno arkivyskupijos „Caritas“ 2019 metų konferenciją. Vyko ne tuščiomis rankomis – jų veiklos ataskaitoje daug atliktų užduočių: gailestingumo darbai savo artimui, parama stokojantiems žmonėms, pasiaukojantis darbas Švč. Trejybės šventovėje, rūpestis dėl daugiau kaip pusmetį vykstančiais dideliais remonto darbais...

Susitikimas prasidėjo Šv. Mišiomis Kauno Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje. Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo vyskupas augziliaras Algirdas Jurevičius ir grupė kunigų. Karitiečių maldą sustiprino „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės giesmės.

velykos2015Kiekvienas pavasaris mums
Dovanoja atgaivą, džiaugsmą,
Šv. Velykų ryto nuojautą.
Tegul bundanti žemė gaudžia
Prisikėlimo Varpais, nešdama Jums
Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmą.
Tegul Kristaus Prisikėlimo Šviesa aplanko visų Jūsų namus.
                                        Tegul netrūksta darnos ir skalsos prie stalo.

Kristaus Prisikėlimas
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia                                      Linki Vandžiogalos lenkai

dsavaitDSCF2076Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Kovo 29 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Kovo 30 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Kovo 31 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Balandžio 1d.   Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

                                       Balandžio 2 d. pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
                                       9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
                                       10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

verbosDSCF0324Sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį. Džiugu, kad šiais metais matėsi ir jaunimo – Verbų sekmadienio švęntime dalyvavo ir Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai.
Susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

verbDSCF2038Kovo 25 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Bendra Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

rustisDSCF0093Pažintinės kelionės į Vandžiogalą jau vadinamos įsimintinomis. Jas taip įvardija „Pažink Lietuvą“ kelionių dalyviai ir organizatoriai. Daugelis jau seniai nepasigenda egzotiškų kelionių po užsienį. Dabar,pajutę istorinių žinių stoką,žmonės nori kuo daugiau pamatyti ir geriau pažinti savo kraštą. Jie ypač džiaugiasi galėdami susitikti ir pasikalbėti su tais periferijos ambasadoriais, „deimančiukais“- vietiniais gyventojais, kurie daug prisimena apie savo tautiečius, gimtąsias vietas, yra liudininkai ir dalyviai čia vykusių istorinių, kultūrinių procesų. Apie tai jie kalba su didžiausiu malonumu, apie tai pasakoja įdomiai ir įtaigiai.

parbaznDSCF0134Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje eksponuojama paroda „Vilnius – Gailestingumo miestas“.
Šios parodos tikslas - lankytojams pristatyti svarbiausias su Dievo Gailestingumu susijusias vietas Vilniuje ir jo apylinkėse.
Ši paroda – tai pirmasis toks vizualinis žinynas apie vietas, kuriose Gailestingumo kibirkštys įžiebė visą pasaulį apimančią ugnį.
Parodos rengėjams svarbu pristatyti Šv. Faustinos, palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos, Šv. Jono Pauliaus asmenybes per jų veiklą, skelbiant svarbiausią Dievo savybę – Gailestingumą.

Parodos organizatoriai – Vandžiogalos Lenkų biblioteka

savaitgDSCF0061Antrąjį kovo savaitgalį į Vandžiogalos Lenkų biblioteką atkeliavo nauja knygų siunta. Ją mums padovanojo geras vandžiogaliečių bičiulis Zygmunt Szwejkowski iš Lenkijos Belogardo miesto. Labai džiaugiamės naujų knygų įvairove. Tai istorinės, kulinarinės, propaguojančios sveiką gyvenseną medicinos knygos, knygos, patariančios, kaip tvarkyti buitį. Nuoširdžiai už šią dovaną dėkojame mūsų bičiuliui Zygmunt Szwejkowski, kuris, beje, yra gimęs ir krikštytas mūsų parapijoje. Jo šaknys - Vandžiogalos žemėje.

Penktadienio popietę vandžiogaliečiai kartu su parapijos klebonu kunigu Skaidriumi Kandratavičiumi džiaugėsi Šiluva.

kryziusDSCF9972Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje - gražios, maldingos gavėnios penktadienių Kryžiaus kelio garbinimo prisiminimas. Su pagarba ir nostalgija mename nesenus 1980 – 2000 –uosius metus, kai su mumis dar buvo parapijiečiai - Kryžiaus kelio garbintojai. Tai Jadvyga Sankauskaitė (Jadwiga Sankowska), kuri kiekvieną penktadienį iš gretimo Boniškių kaimo (6 kilometrai nuo Vandžiogalos) pėsčiomis ateidavo į Švč. Trejybės bažnyčią. Kas penktadienį pėsčiomis iš Kikonių kaimo(4 kilometrai nuo Vandžiogalos) ateidavo Stanislovas Zvicevičius (Stanisław Zwycewicz) ir Konstantas Cechanavičius (Konstanty Cechanowicz). Niekados Kryžiaus kelio penktadieniais bažnyčioje neapleisdavo ir pamaldusis Antanas Orentas (Antoni Orent). Jis kaskart pėsčiomis iš Vygių kaimo ėjo net 6 – 7 kilometrus.

medisDSCF1549Vandžiogalos lenkai visada labai jautriai reaguoja į senų avarinių medžių padarytą ir daromą žalą senajame istoriniame šventoriuje – savo tėvų ir protėvių kapuose. Amžinojo poilsio vieta – ir žmonių, ir šio krašto istorija. Susirūpinę vandžiogaliečiai kiekvienais metais ragina ir reikalauja, kad vietos valdžia organizuotų šventoriuje esančių avarinių medžių šalinimą. Jie jau anksčiau yra padarę didelių nuostolių. Deja, dar yra nemažai likusių senų medžių ir toliau keliančių grėsmę šalia esantiems paminklams. Jie - didelis mūsų rūpestis.


gorskiDSCF1235Konstanty Gorski gimė 1868 metais Vandžiogalos parapijoje, Kazimieravos dvare. Mokėsi Vilniaus Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, vėliau Sankt Peterburgo Dailės akademijoje, vadovaujamoje prof. G. Villevaldes. Vėliau studijas gilino Miunchene, Paryžiuje, Romoje. Tapė daugiausiai portretus, buitines ir istorines kompozicijas. Iliustravo A. Mickiewicz, J. Słowacki, H. Sienkiewicz, M. Rodziewiczówna ir kitų autorių  kūrinius.

Istorinė archyvinė medžiaga byloja, kad Konstanty Gorski 1892 metais kartu su savo vyresniais broliais Władysław ir Bolesław gyvena Kazimieravos dvare, o jau 1894 metais apsigyvena Varšuvoje.

Šiais laikais  vietoj tikybos disciplinos  dažnai tėvai vaikams pataria rinktis etiką. Pasirinkimas nėra blogas,  betgi taip pat dažnai tėvai nori, kad jų atžalos būtų pasiruošę  Pirmajai Šv. Komunijai.Tad kaip nepraleisti šios iškilmingos ir labai svarbios kiekvienam katalikui dienos ir priimti Pirmosios šv. komunijos sakramentą, kaip tinkamai jam pasiruošti?

Pirmoji Šv. Komunija pratęsia tai, ką pradėjome Krikšto dieną. Tikima, kad vaikas jau būna pajėgus suvokti, kas vyksta, ir daugmaž sąmoningai galės dalyvauti liturgijos šventėje, žinodamas pagrindinius tikėjimo slėpinius.

Brėkštantis pavasaris džiugina bendravimui atviras širdis. Džiaugiamės šiais ir praėjusiais metais: abiejų tautų Dangiškasis globėjas šv. Kazimieras, kurio vardu pavadintos Kauno ir Medininkų mokyklos, suartino lietuvių ir lenkų mokyklas. Abi mokyklos pasirašė bendradarbiavimo sutartį, ji atvėrė ir sukūrė naują erdvę, kurioje mes tapome atidesni krikščioniškosioms vertybėms, ugdėmės gebėjimą dirbti komandoje. Geriausiai veiklą iliustruoja projektas „Šv. Kazimiero vienijami ir vedini...“ Kauno šv. Kazimiero progimnazijos ir Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos mokytojų bei mokinių bendras projektas -  neabejotinai turiningo darbo pavyzdys: buvo aplankyta ir per bendrą edukacinę veiklą meniniu, istoriniu, lingvistiniu, etniniu, vertybiniu požiūriu analizuota 17 Lietuvoje esančių šv. Kazimiero vardo bažnyčių, parengta kūrybinių darbų paroda ir meninis albumas.

Lenkų biblioteka Vandžiogaloje ypač didelį dėmesį skiria religinio turinio knygoms, žurnalams, laikraščiams lenkų ir lietuvių kalbomis įsigyti.

Bibliotekos  fonde - nemažai senesnių religinio turinio, taip pat ir naujausių leidinių. Čia galima skaityti dešimtis skirtingų religinio turinio laikraščių ir žurnalų. Didžioji jų dalis yra neatlygintinai išdalijama skaitytojams, kurie  perskaitę atiduoda kitiems savo kaimynams ir pažįstamiems. Gera turėti daug spaudos ir ja dalytis.

Pirmąjį kovo savaitgalį vandžiogaliečius pasiekė liūdna žinia iš Didžiųjų Lapių: mirė garbingo amžiaus sulaukęs katalikas, gausios lenkų šeimos vyras, tėvas, senelis, prosenelis, nuostabus žmogus, mūsų bičiulis Marian Waszkiewicz. Tik prieš metus džiaugsmingai ir linksmai šventėme jo 90 metų jubiliejų ir deimantines vestuves. Dabar netekties valandą guodėme jo našlę žmoną Jadvygą, žinomą mūsų krašto dainininkę, estradinio dueto „Uošvės“ dalyvę.
Sekmadienį Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje per šv. Mišias prisiminėme lygiai prieš metus palikusią šią ašarų pakalnę ir iškeliavusią į Dangiškojo Tėvo namus gerą vandžiogaliečių bičiulę, lenkų poetę Jadvygą Gojlewicz.

Pavasario pradžia, kovo 4 – oji, - šventė, pavadinta Lenkijos ir Lietuvos Dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardu. Kazimiero vardo diena pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas Lietuvoje minima kur kas iškilmingiau nei kiti vardadieniai. Šią Kazimierinių dieną imkime ir apsižvalgykime po Vandžiogalą ir jos apylinkes, ar populiarus dabar ir praeity šiuose kraštuose Dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardas.

Dabartiniais laikais, ko gero, – ne. Gal rasime kelis žmones, pakrikštytus šiuo garbingu šventu vardu. Dar palyginus ne taip seniai, prieš šimtą ar kelis šimtus metų, Kazimiero ir Kazimieros vardas čia buvo itin populiarus.

„Metų lenkas – 2016“

Geri darbai yra atliekami kantriai ir tyliai, nelaukiant atlygio, padėkos ar pagyrimo. Visa tai puikiai supranta ir daugelį metų nemažai savo laisvalaikio bažnyčiai  aukoja Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos lenkų bendruomenės savanoriai.

Kaip kasmet, taip ir šiemet jau keletą savaičių prieš Šv. Velykas, po darbo, vakarais,  radę laisvą pusdienį, žmonės darbavosi bažnyčioje. Darbo buvo tikrai nemažai, nes per žiemą kaupėsi nešvarumų, be to, neseniai bažnyčia buvo  remontuojama: keičiama visa bažnyčios elektros instaliacija, taip pat įvestos saugos sistemos.

Linksma diena mums nušvito,

Visi troškom džiaugsmo šito:

Kėlės Kristus, mirtis krito.

–  Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Pati didžiausia Katalikų Bažnyčios šventė, stiprinanti tikėjimą bei viltį ir skatinanti mūsų dvasinį prisikėlimą.

Sveikiname Jus, sulaukusius Prisikėlimo džiaugsmą nešančių šv. Velykų!
Pasitikite jas kupini naujų vilčių, naujų jėgų ir tikėjimo.
Šiltos ir ramios Jums šventės!

Linki Vandžiogalos lenkai

Velykos. Dievo Avinėlis
Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje.   
 

Iškyla anų laikų Didžiojo šeštadienio maldų ir budėjimo prie Kristaus kapo, apmąstant Jo kančią, mirtį ir Prisikėlimą Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčioje, prisiminimai...
Daugybė žmonių iš visų 53 kaimų, kurie priklausė Vandžiogalos parapijai, savo plotu didžiausiai Kauno arkivyskupijoje ir nusidriekusiai net per tris rajonus – Kauno, Kėdainių ir Jonavos, Didįjį šeštadienį suplūsdavo į bažnyčią. Po ugnies, vandens pašventinimo ir krikšto įžadų atnaujinimo prasidėdavo budėjimas (budynė) prie Kristaus kapo ir Švč. Sakramento adoracija per visą naktį iki pat rytinės aušros – Kristaus Prisikėlimo.

 

Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:

Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Didysis penktadienis – 18.00 val.
Didysis šeštadienis – 18.00 val.

Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 9.00 val.

Pirmadienis – antroji Šv. Velykų diena:
                                       9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba
                                      10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Lenkai aristokratai, kilmingieji bajorai mūsų krašte įvairiais istoriniais amžiais buvo Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios rėmėjais.
1655 metais Kauno maršalka Jan Karol Rostowski Vandžiogalos bažnyčios fondo rėmėjas daug lėšų skyrė bažnyčiai. Vėliau testamentu įpareigojo savo palikuonis iš pajamų, gaunamų iš jo valdomo dvaro ir žemių Ukmergėje, kasmet dalį lėšų skirti Vandžiogalos bažnyčiai.
Vandžiogalos miestelio ir aplinkinių žemių  valdytojas, žinoma to meto istorinė asmenybė, maršalka Józef Chłopicki 1813 metais skyrė nemažą sumą ( 2400 rublių) bažnyčios remontui.

Ankstyvą sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią gausiai rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį.

Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

Kovo 20 dieną - Verbų sekmadienis. Tai šeštasis gavėnios sekmadienis.

Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Bendra Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Kryžiaus kelias arba Via Dolorosa (Skausmingoji gatvė Jeruzalėje) – tai brangiausias krikščionių kelias. Šiuo keliu nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių ėjo mūsų Išganytojas.
Kryžiaus kelias – tai maldingas Jėzaus Kristaus kančios ir mirties svarbių momentų (stočių) apmąstymas. Jis dažniausiai atliekamas bažnyčioje, žvelgiant į specialiai nutapytus paveikslus, vaizduojančius Viešpaties pasiaukojimą. Kryžiaus kelio apmąstymai skatina maldininką prisiminti savo nuodėmes, atgailauti, pasiryžti keistis, atsiverti Dievui, ugdo dėkingumą Jėzui, nes Jis už visų žmonių nuodėmes kentėjo, numirė ant kryžiaus ir prisikėlė.

Mirė Jadvyga Gojlevič  (1929 – 2016) - didi patriotė, lenkų poetė iš Pakaunės.
Išėjo garbingas, teisingas, jautrios širdies, geranoriškas, visų gerbiamas žmogus. Nuostabus vandžiogaliečių bičiulis.

Jadvyga Gojlevič (mergautinė pavardė – Ivanovska) gimė 1929 m. lapkričio 20 d. Lepšiškių kaime, Lapių apylinkėje.
Jadvyga Gojlevič  baigė keturias pradinės mokyklos klases, gimtosios lenkų kalbos mokėsi slaptai vedamose „Pochodnia“ mokytojų pamokose, vėliau mokėsi lietuviškoje mokykloje.

Lietuvos ir Lenkijos ryšiai daugybę metų aptarinėjami ir analizuojami.  Ir anksčiau, ir dabar  stengiamasi išlaikyti pagarbą abiejų tautų tradicijoms, tautinėms tapatybėms ir politiniam savarankiškumui. Šiandien mes džiugiai primename: dar turime ir šventąjį, kuris jungia Lietuvos ir Lenkijos tautas. Tai šventasis Kazimieras.

Simboliška, kad Lietuvoje yra tik dvi mokyklos, turinčios  garbingą jaunimo globėjo vardą: Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla (direktorė Palmira Talijūnienė)  ir lenkiška Vilniaus rajono Medininkų šv. Kazimiero vidurinė mokykla (direktorė Mečislava Petkevič).

Kovo 4 dieną švenčiama pavasario pradžia, paskelbianti šventę, pavadintą Lietuvos dangiškojo globėjo šv. Kazimiero vardu. Kazimiero vardo diena pagal nuo seno susiklosčiusias tradicijas Lietuvoje minima kur kas iškilmingiau už kitus vardadienius. Šią Kazimierinių dieną dera prisiminti ir seserį Kazimierą, kilusią iš Vandžiogalos parapijos, ir kunigą Kazimierą, daugelį metų tarnavusį parapijai.
Sesuo Kaziemiera – Halena Wilkiewiczόwna (1915 – 2010) - jauniausias Wilkiewiczόw šeimos vaikas. Šeimoje buvo dar du broliai ir sesuo, visi gyveno Vandžiogalos parapijoje, vietovėje, vadinamoje Užumiškių krūmai.

DSCF3617Sekmadienio rytą į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi vandžiogaliečiai ir aplinkinių vietovių gyventojai, taip pat maldininkai iš Kauno miesto, Kėdainių ir Jonavos rajonų kurie yra kilę iš šios parapijos, ją prisimena, myli ir per didžiąsias šventes aplanko šią šventovę ir joje esantį malonėmis garsėjantį Vandžiogalos Nukryžiuotąjį. Gausiai susirinkusiems tikintiesiems Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas ir poetas Skaidrius Kandratavičius.

 

DSCF3555,,Kryžius sunaikino šėtono galybę, sunaikino jo išdavystę... Kai kryžius buvo pastatytas, persigando piktosios dvasios. Nuo to laiko, kai stovi kryžius, žmogus stengiasi savo gyvenimu prilygti angelams. Kai atsirado kryžius, suklestėjo skaistybė... Buvome baisiose tamsybėse, o kryžius mus apšvietė. Kai žegnosiesi kryžiaus ženklu, tavęs išsigąs šėtonas, matydamas tą ietį, kuria buvo pervertas“,- sakė Šv. Jonas Auksaburnis.
Seniai ištarti žodžiai net ir šiandien gali tapti dvasinio atsinaujinimo vedliais.

DSCF3482Trečiadienio popietę Vandžiogalos Lenkišką biblioteką aplankė garbingas svečias, Varšuvos Universiteto humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, istorikas, fotografas, keliautojas Jan Skłodowski. Ir šį kartą vandžiogaliečių bičiulis dr. Jan Skłodowski Lenkiškai bibliotekai atvežė naujų vertingų knygų. Bibliotekoje jau yra nemažai jo anksčiau padovanotų knygų. Svečias džiaugėsi šviesia, modernia biblioteka ir žadėjo šiais metais dar kartą mus aplankyti. O mes esame jam dėkingi už padovanotas knygas, džiaugiamės, kad mus aplanko toks žinomas žmogus.

2012moksleiviaiisPLOlštyneko miesto grupės mokyklų moksleiviai, sužinoję apie Vandžiogalą ir „Milošo kelią“ iš rudenį čia viešėjusių draugų gimnazistų, ir patys panoro čia atvykti, pamatyti ir patirti tuos jiems papasakotus įspūdžius. Gerai, kad atvykęs jaunimas ir jų vadovai puikiai žinojo savo kelionės tikslą, tad bendravimas ir pokalbiai vyko labai sklandžiai ir įdomiai. Svečiams čia viskas labai patiko. Džiugu, kad vis daugiau jaunimo iš Lenkijos atvyksta pas mus į Vandžiogalą ir noriai domisi mūsų krašto šventomis, istorinėmis, kultūrinėmis vietomis, apie kurias jau yra girdėję...

...

2010 isikure filialasTokių kaimų ir miestelių, kuriuose dominavo lenkų tautybės žmonės, Lietuvoje tarpukariu buvo daug. Kauno apylinkėse, garsiojoje Laudoje lenkų bajorai turėjo dvarus, buvo žinomi Lenkijos teismai ir vyko pilnakraujis lenkų gyvenimas. Kai Lietuva buvo okupuota sovietų, nelengvomis aplinkybėmis lenkų tauta stengėsi išlikti stipri dvasiškai. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis vietinių lenkų pasinaudojo repatriacijos galimybe ir paliko gimtuosius kraštus. Tie lenkai, kurie liko, nuskendo lietuvybės jūroje: nei mokyklos, nei organizacijų, net lenkų tautybės kunigų nebuvo. Tačiau nepaisydami to, kad lenkiškumą galėjo puoselėti tik savo širdyse, šie žmonės beveik 70 metų neišsižadėjo savo šaknų. Gyvendami Lietuvoje, kur oficialiose įstaigose kalbėjo lietuviškai, savo šeimose, bažnyčioje ir per susitikimus atlaiduose Vandžiogalos lenkai kalba gimtąja lenkų kalba .

Per pastaruosius kelerius metus, gavę galimybę turėti Lenkų Kortą (Karta Polaka), jie taip pat gali turėti savo pavardes originalo kalba. Žmonės pasinaudoja šia galimybe. Labai jaudina tai, kad pagyvenę žmonės, kurie paprastai lenkų kalba susikalba tarpusavyje, su savo vaikais, kartais su savo vaikaičiais jau kalba lietuviškai .

Mūsų YOUTUBE kanalas

youtube

Mūsų draugai

logo ZPL 180x150
logo l24 180x150

logo kurier 180
logo ltl 180

logo volskis 180

Katalijų leidiniai

 

Free Joomla! template by Age Themes