brydDSCF5578Praėjusio sekmadienio popietę Vandžiogaloje lankėsi LNK televizijos istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ kūrybinė grupė. Ji ieško medžiagos apie Nobelio premijos laureatą poetą, rašytoją Czesław Miłosz ir ruošia laidą. Vandžiogala buvo pasirinkta neatsitiktinai, mat šioje parapijoje gyveno ir jos šventoriuje yra palaidoti senieji poeto giminės atstovai, čia ilsisi ir jo senelis Artur Miłosz, kurio patriotizmu poetas labai didžiavosi. Vandžiogaloje galima rasti ir daugiau ženklų bei simbolių, menančių žinomą giminę.

Istorinės – publicistinės laidos „Brydės“ vedėja ir žurnalistė Danguolė Bunikienė susitiko su Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios zakristijonu Ričardu Jankausku, kuris mielai pasidalino prisiminimais apie prieš ketvirtį amžiaus vykusį susitikimą su poetu ir jo šeima Vandžiogaloje, apie tolimesnį bendravimą ieškant istorinių giminės šaknų šiame krašte, apie gerus ir šiltus santykius su poeto artimaisiais.

lenk6DSCF5371Sekmadienio rytą mūsų kelionės sumanytojas ir rėmėjas bičiulis Artur Tchórzewski pakvietė pasisvečiuoti savo namuose Siedlce mieste. Ten mus pasitiko jo žmona Beata, sūnus Mateusz, dukra Małgorzata ir malonios kaimynės. Susitikimas buvo jaukus, šiltas ir malonus. Prisiminimai, pokalbiai užtruko iki popietės. Šeimininkams pasiūlius pasižvalgyti po apylinkes, nuvykome į netoliese esantį Drohiczyn. Keltu persikėlėme per Bugo upę. Čia, senosios pilies papėdėje, vyko senovės slavų, baltų ir vikingų šventė. Apžiūrėjome senovines karių stovyklas, jų ginklus, ypač pasirodė įdomūs jų papročiai. Mūsų bičiulis Artur parodė vietą, kur ant Bugo upės kranto stovėjo senoji pilis. Šventėje sutikome kitą mūsų gerą bičiulį komandorą Marcin Gałecki ir jo vaikus.

lenk5DSCF5284Po gero poilsio kalnuotų Tatrų prabangiame viešbutyje „Tarasówka" ryte išvykome į Čenstakavos miestą pietų Lenkijoje, prie Vartos upės. Čia 1655 metais švedų kariuomenės apsiaustas vienuolynas – tvirtovė išsilaikė keliolika savaičių ir nuo to laiko jis ir ten esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
Vandžiogaliečiai, Liaudos krašto gyventojai, daug yra girdėję ir skaitę rašytojo H.Sienkiewicz trilogijoje „Tvanas“ aprašytą Jasną Gurą ir ten esantį stebuklais garsėjantį Juodosios Madonos paveikslą. Gražiausi įspūdžiai išliko skaitant apie savo tautiečių kovas ir žygdarbius ginant Tėvynę ir Tikėjimą. Štai kodėl seniai, kaip ir kiekvienas lenkas, svajojome pabūti vienuolyne, pasimelsti prie Juodosios Madonos ikonos, pagerbti visus tautiečius, žuvusius už tėvynę.

lenk4DSCF5067Kėlėmės ankstyvą rytą, tačiau maloniai žvalgėmės po ramų Poronin miestelį kalnuotoje vietovėje. Miestelio kavinukėje gėrėme rytinę kavą, pasikalbėjome su vietiniais gyventojais. Netrukus išvažiavome Tatrų nacionalinio parko link, iš kur buvome pasiryžę kopti į kalnus ir pamatyti didžiausią, švariausią, ketvirtą pagal gylį Tatrų kalnuose ežerą Morskie Oko. Jis telkšo 1395 metrų aukštyje, Rybi Potok slėnyje, Tatrų nacionalinio parko teritorijoje. Ežeras Morskie Oko yra vienas populiariausių ir daugiausia turistų lankomų objektų Tatruose.

lenk3DSCF4962Iš Zamość ryte išvykome į Krokuvą. Šaunaus vairuotojo vežami, rodos, net nejutome trijų valandų kelionės. Pirmiausia pasukome į centrinę miesto dalį – Krokuvos istorinį centrą, apimantį senamiestį, Kazimierzo kvartalą ir Vavelio pilį. Jis yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuostabus senamiestis iš karto pakerėjo vandžiogaliečius. Čia tiek daug bažnyčių, varpinių, vienuolynų, sinagogų. Pagerbėme Vavelio pilyje palaidotus Lenkijos karalius, vyskupus. Pakerėjo Šv. Mergelės Marijos bazilika ir Šv.Onos bažnyčia. Stabtelėjom prie M.Koperniko kapo, pasigrožėjom arkivyskupų rūmais, Čertoriskių muziejum... Gera aplankyti, pamatyti, ypač pajusti kultūros ir tikėjimo dvasią.

lenk2DSCF4726Kitos dienos rytą, papusryčiavę, susikrovę daiktus, palikome Zbuczyn ir tęsėme kelionę per Rytų Lenkiją. (Čia netoliese jau ir siena su Baltarusija). Pravažiavome daug miestelių, kuriuose matėme ir katalikų bažnyčių, ir provoslavų cerkvių. Džiaugėmės gražiais, naujais arba suremontuotais namais, spalvotais jų stogais. Smagu, kad senų šiferio (asbesto) stogų jau nėra, kad namų aplinka labai tvarkinga, gražiai aptverta, akį džiugina daugybė gėlių. Beje, pravažiavome ir tamsią, klastingą Bugo upę. Mat vykome į Koden aplankyti Šv. Onos katalikų bazilikos, Koden Dievo Motinos Palenkės (Podlasie) Karalienės sanktuariumo. Bažnyčia ilgus metus tarnavo kaip ir Koden šakos Sapiegų giminės mauzoliejus. XVII amžiaus pradžioje ją pastatė miesto valdytojas Mikalojus Sapiega specialiai Koden Madonos paveikslui garbinti ir jį saugoti.