Birželio 27-28 dienomis Kėdainiuose įvyko pirmasis festivalis „ČeslovasMilošas – 2014". Jį surengė Kėdainių krašto muziejus, nes norėjo priminti ir prisiminti Lenkijoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje vertinamą kūrėją, Nobelio premijos laureatą poetą Česlovą Milošą. „Gera gimti mažame krašte, kuriame gamta atitinka žmogaus mastelį ir kur amžiams bėgant sugyveno kartu skirtingos kalbos ir religijos. Kalbu apie Lietuvą – mitų ir poezijos šalį,"- atsiimdamas Nobelio literatūros premiją 1980 metais Stokholme ištarė Česlovas Milošas.
Poetas gimė 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių. Jo protėviai ilsisi Kėdainių krašto žemėje, taip pat Pakaunėje – Vandžiogaloje. Todėl pirmasis susitikimas 1992 metais su iš emigracijos grįžusiu poetu, jo broliu Andrzej, kai jie lankė senelių kapus Vandžiogalos šventoriuje, vandžiogaliečiams paliko didžiulį įspūdį. Po šios pažinties susiklostė gražūs ir šilti santykiai. Vandžiogaliečiai, net praėjus nemažam laikui, tą susitikimą atsimena, tuos žmones gerbia ir vertina.

Trumpėjančios dienos ar naktys visada primena laiko kainą. Kūryba, bendravimas tarsi praplečia amžinybės ribas ir primena, kad reikia džiaugtis jos duotybe. Poetas Justinas Marcinkevičius eil.,,Joninės" sako, kad skirtingos žmonių kartos  gali nebesusišnekėti, nebeišgirsti. Mes turime gražiausią progą įrodyti, kad yra nenykstančių buvimo ženklų, net išėjus žmonėms...

  Vandžiogaloje kasmet, tradiciškai prieš Jonines, susiburia Liutkevičių giminė. Ši plati giminė pirmiausia skuba į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią pasimelsti, prisiminti, pagerbti Anapilin išėjusius savo tėvus, seseris, brolį... Šią gražią tradiciją puoselėja jų vaikai, seserys ir broliai: Alina, Regina, Leonija,Vladislovas, Alfonsas, Boleslovas. Kartu atsiveža ir savo vaikus ir anūkus, kad jie sužinotų, suvoktų tradicijų svarbą, kad pajaustų Joninių dvasią,  giminystės ryšius, kurie, rodos, paženklinti amžinybės ženklu.

Permainingas oras, lietaus debesys, balos gatvėse neišgąsdino vandžiogaliečių, atvykusių į festivalį „Kultūros naktis“. Tą šeštadienio naktį Vilnius nemiegojo: čia vyko beveik 200 įvairiausių projektų ir renginių įvairiose miesto bažnyčiose, aikštėse, gatvėse, parkuose. Ši gausi kultūrinė programų įvairovė privertė daugelį miestiečių „atsiplėšti“ nuo televizorių ekranų ir išeiti iš savo namų į gatves...

Pasimeldę Aušros vartuose, aplankę kelias senąsias bažnyčias, pasiklausę koncerto Rotušės aikštėje, vandžiogaliečiai nuvyko į Lenkų kultūros rūmus, kurie festivaliui buvo paruošę įdomią programą - naktinį šou „Kultūros naktis PLT kitaip“.

Birželio 15d. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis, skirtas tituliniems Švč. Trejybės atlaidams, aukojo parapijos klebonas (kunigas ir poetas) Skaidrius Kandratavičius.

Po Šv.Mišių vyko literatūrinė – muzikinė kompozicija „Šeimoje - mūsų savasties šaknys...“, prisimenant prieškario inteligentų ir mūsų laikų šeimas, bei minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines – lietuvių kultūrai, kalbai, literatūrai reikšmingą jubiliejų, juk jis pirmasis lietuvišku grožiniu žodžiu pradėjo kalbėti apie dangų, žmogų ir gamtą... Kompozicijos autorė – Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė.

Jau daug metų Vandžiogalos lenkų bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi savo svečiu - geru bičiuliu, keliautoju, diplomatu, istorijos tyrinėtoju, rašytoju Piotr Wdowiak. Šįsyk susitikimą nušvietė puiki jo dovana - knyga „Bezdrożami Litwy i Inflant . 17 spotkań z wilniukami”. Leidinys dar kartą paliudijo mūsų draugystės stiprumą: knygoje minimi ir mes, besidžiaugiantys stipriais ryšiais ir bedravimo gyvastingumu. Tai ne vienerių metų mūsų pažinties ir artumo vaisius.

Graži ir konstruktyvi draugystė užsimezgė, kai jis dirbo Lenkijos ambasadoje Vilniuje. Ne vieną kartą Piotr Wdowiak lankėsi Vandžiogaloje mūsų organizuojamose kultūriniuose renginiuose.

Birželio 7 d., šeštadienį, miestelio žmonės ir svečiai džiaugėsi ir minėjo dvigubą jubiliejų: „Vandžiogalai - 630", poetui Č.Milošui – 103 metai. Pirmą kartą šventę organizavo Vandžiogalos seniūnija, Vandžiogalos laisvalaikio salė ir Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyrius. Vandžiogaliečiai turi daugiametę tradiciją birželio mėnesį minėti Nobelio premijos laureato, poeto Česlovo Milošo gimimo metines. Mat Milošų giminė yra garsi nuo seno. Čia, bažnyčios šventoriuje, ilsisi poeto protėviai, dalyvavę ne tik 1863 –ųjų metų sukilime, bet ir dar ankstesniose kovose prie Kircholmo. Jie nusipelnę šiam kraštui, jie verti paminėti, pagerbti. Prisiminėme garbingus žmones, pasididžiavome jų nuopelnais ir uždegėme žvakes ant jų kapų.
Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo klebonas (kunigas ir poetas) Skaidrius Kandratavičius. Savo maldose jis prisiminė ir Česlovo Milošo 103-ąjį gimtadienį, ir jo giminės mirusiuosius, meldėsi už visus vandžiogaliečius ir atvykusius svečius. O atvyko svečių daug: Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovai, vadovaujami Kauno rajono mero Valerijaus Makūno, taip pat kaimyninių rajonų ir miestelių bendruomenių atstovai, kultūros centrų ir mokyklos vadovai.

Sekmadienį Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje šventėme sekminių iškilmes – vieną svarbiausių švenčių Bažnyčios gyvenime. Ši šventė primena mums Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų. Po šio įvykio apaštalai išėjo skelbti evangeliją visam pasauliui, visai kūrinijai. Šv.Mišias lenkų ir lietuvių kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius.

Džiaugiamės! Pirmosios Šv.Komunijos iškilmėse Eucharistiją pirmą kartą priėmė 31 vaikas.

Šiandien jau atrestauruotas ir atstatytas prieš savaitę Vandžiogalos šventoriuje, Milošų šeimos kapavietėje, sudūžęs didingas kryžius 1863-ųjų metų sukilimo vado Pakaunėje Z.Sierakausko adjutantui, Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo seneliui, – Artūrui Milošui.

Kai Č. Milošas 1992 m. išlipo iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, pirmi jo  žodžiai buvo: „Esu laimingas.“ Juk jam  pavyko sugrįžti į Šetenius, į gimtąsias vietas prie Nevėžio. Č. Milošas išgyveno tai kaip kelionę į savo įkvėpimo, vizijų, džiaugsmo valdas. Rašytojas iš tiesų buvo laimingas, nes tarsi įveikė laiką. Deja, laikas  negailestingas jo artimųjų atminimui: šio pavasario permainingų oro sąlygų neatlaikė ir sudužo Vandžiogalos šventoriuje Milošų šeimos kapavietėje esantis didingas juodo akmens kryžius čia palaidotam poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo seneliui Artūrui Milošui. Susirūpinęs daugelį metų šią kapavietę prižiūrintis Ričardas Jankauskas greitai reagavo  ir sudužusį kryžių atidavė  meistrams restauratoriams...