Tai prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, kada šių eilučių autorius su keliais bendraklasiais ką tik pastatytuose naujuosiuose Vandžiogalos kultūros namuose įkūrė jaunimo estradinį instrumentinį ansamblį. 

Jaunatviško entuziazmo ir fanatiško darbo dėka jau po pusės ansamblio egzistavimo metų kasmetinėje rajoninėje estradinių ansamblių apžiūroje tapome laureatais -  iškovojome garbingą prizinę vietą. Džiūgavome patys ir daug ką stebinome savo jaunatviškumu ir originalumu.

Vandžiogaliečiai Vasario 16-ąją minėjo kartu su Lapių bendruomene. Šventes švęsk, melskis už gyvus ir mirusius savo tautiečius, valstybines šventes iškilmingai minėk, - visa tai suvokia, prisimena ir vykdo Vandžiogalos lenkai. Jie kasmet pamini Lenkijos Nepriklausomybės šventę, Lietuvos Valstybės atkūrimo šventę ir švenčia jas išradingai, su polėkiu. Deja, liūdime ir apgailestaujame, kad jau keleri metai, kai Vandžiogalos seniūnijos kultūros atstovai kartu su vietiniais lenkais nebenori švęsti valstybinių švenčių. (Ir kodėl neturėtų švęsti su lenkais? Kodėl negalime kartu pasidžiaugti tuo, kas vienija visus?) Vasario 16 – osios minėjimas  yra sumenkęs, be vienybės, naujų idėjų.

Garbingas, išskirtinis jubiliejus – deimantinės vestuvės. Nedaugelis jų sulaukia, moka branginti. Tokia dovana – išskirtiniams, nuostabiems žmonėms. Juos pamatėme, kai atvykome švęsti tautiečio Marijono Vaškevičiaus 90-ąsias gimimo metines, taip pat jo deimantines vestuves. 
Jadvyga ir Marijonas pragyveno drauge daugiau nei 60 metų. Vaikai, anūkai ir proanūkiai kartu su giminėmis ir kaimynais gausiai rinkosi šeštadienio pavakarę į didžiulį Marijono ir Jadvygos Vaškevičių namą Didžiosiose Lapėse. Turbūt neatsitiktinai čia parimęs  pakelės kryžius. Tai ženklas - čia gyvena garbingi ir tikintys žmonės.

Vandžiogalos Lenkiškoje bibliotekoje į pabaigą eina knygų parodos, skirtos rašytojo Nobelio premijos laureato H. Sienkievičiaus 100-osioms mirties metinėms paminėti, paruošiamieji darbai. Parodos pavadinimas -  „Ką skaitė ir kaip meldėsi senieji Liaudos gyventojai?“ Ekspozicijoje -  senosios lenkiškos knygos ir maldaknygės, įvairių laikotarpių mūsų krašte gaunamos lenkiškos spaudos mėnraščių ir savaitraščių rinkiniai, religinės knygos, pavyzdžiui: „Głos Serca Jezusowego“, „Światek dziecinny“, „Ruch katolicki“, „Żywotów Świętych“ ir kt..

Sekmadieniais, šventadieniais ir eilinėmis dienomis Vandžiogalos parapijiečiai ir piligrimai gausiai susirinkdavo į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią ne tik tada, kai parapija buvo labai didelė ir jai priklausė dabartinės Babtų ir Labūnavos parapijos, kurios vėliau atsiskyrė, bet ir tada, kai parapijos ribos susiaurėjo. Tad ir nekeista, kad reikėjo parapijos bažnyčią praplėsti ir įsigyti naujus vargonus.
1838 metais bažnyčios klebonas Justyn Sperski savo ir parapijos bajorkaimių gyventojų lėšomis nupirko bažnyčiai naujus, tais laikais modernius dviejų klaviatūrų vargonų meistro C.A. Herrmann w Libawie vargonus.