Pirmadienį, jau antrą kartą šiais metais, vandžiogaliečius aplankė geras jų bičiulis, žinomas lenkų visuomeninis veikėjas, publicistas, Adam Chajewski.

Jubiliejines Lenkijos krikšto 1050 – ąsias ir Nobelio premijos laureato, rašytojo H. Sienkiewicz 100 – ąsias mirties metines mininčiai Vandžiogalos lenkų bibliotekai svečias atvežė ir padovanojo nemažai knygų, tarp kurių yra ir knygos, skirtos šioms jubiliejinėms datoms paminėti.

Šio ilgojo Joninių savaitgalio paskutiniąją dieną į Vandžiogalos švč. Trejybės bažnyčią nuo ankstyvo ryto į šv. Mišias lenkų kalba rinkosi didelė Liutkevičių giminė, kilusi iš šios parapijos. Tokia  graži tradicija per Jonines atvykti į Vandžiogalą ir bažnyčioje  pasimelsti už savo mirusiuosius, minint senelį Joną, seserį Janiną ir kitus giminės mirusiuosius tęsiasi daugelį metų. Šis gražus katalikiškas pavyzdys pritraukia ir nemažai giminės jaunimo.
Liutkevičių giminės atstovai yra balsingi, grojantys muzikos instrumentais, todėl susėdus prie vaišių stalo nestigo nei muzikos, nei dainų.

Karšti, saulėti orai ir vėjelis – tinkamiausias laikas džiovinti ir vėdinti bažnytinius liturginius apdarus: arnotus, kapas... Gulėdami stalčiuose, kybodami nešildomų bažnyčių spintose per metus jie kaupia drėgmę ir dulkes, gali juose įsiveisti pelėsis. Jis senus brangius liturginius drabužius laikui bėgant gali net sunaikinti.

Visa tai suvokdami Vandžiogalos lenkai savanoriai kasmet, esant šiltam orui,  liturginius apdarus neša į lauką, džiovina ir vėdina. Tai jau tapo graži tradicija.

Birželio 17 dienos rytą didelė Vilniaus rajono lenkų kalbos ir literatūros mokytojų konferencijos grupė atvyko į Vandžiogalą. Jų kelionės tikslas - su vandžiogaliečiais, gyvenančiais šiame istoriniame Liaudos regione, kartu pakeliauti Nobelio premijos laureato rašytojo Henryka Sienkiewicza takais, susipažinti su apylinkėmis  ir sekti jo romano „Tvanas“ herojų pėdsakais.
Pažintinės ekskursijos vadovu sutiko pabūti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas. Jis atvykusius svečius pirmiausiai supažindino su Vandžiogalos miestelio įžymybėmis ir  istorija.

Šeštadienį, ruošiantis į Kėdainiuose organizuojamą festivalį, skirtą Czesławui Miłoszui atminti, vandžiogaliečius aplankė mūsų miela, gera pažįstama – Paribio fondo ir Czesławo Miłoszo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija) vadovė Małgorzata Sporek – Czyżewska ir jos bendradarbiai.
Pažįstami esame jau ketvirtį amžiaus. Ne kartą esame susitikę Vandžiogaloje, kai ji kartu su poeto broliu Andrzej Miłosz, taip pat ir su pačiu poetu čia lankėsi. Vėliau susitikdavome tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje ir Lenkijoje, todėl šis susitikimas Vandžiogaloje buvo ypač mielas ir nuoširdus.

Tai jau antrasis Czesławo Miłoszo garbei organizuotas festivalis  Kėdainiuose (pirmasis vyko 2014 metais). Šiemet festivalio  programa -  talpi ir intelekto, ir kultūros prasme. Birželio 4d., šeštadienį, antrąją festivalio dieną, vandžiogaliečiai Kėdainių daugiakultūriame centre susidomėję klausėsi Lietuvos ir Lenkijos PEN klubų diskusijos „Rašytojas kintančioje Europoje“. Diskusijoje dalyvavo žinomi Lietuvos ir Lenkijos  rašytojai.

Baigę koncertą  Josvainiuose, į Kėdainių centrą atskubėjo ir XIV-ojo Lenkų kultūros festivalio „Znad Issy“ dalyviai.

Antradienio pavakare Lapių laisvalaikio salėje įvyko vasaros pradžios kapelų šventė „Pasigrokim, kaimynėliai“. Joje dalyvavo Lapių liaudiška kapela „Ant ketvirto“, Jungėnų liaudiška kapela „Jungvala“, Kauno sporto veteranų klubo kapela „Ąžuolynas“, pop muzikos duetas „Uošvės“. Pasišokti, padainuoti ir linksmai kartu su saviveiklininkais, Trečiojo amžiaus universiteto absolventais, sutikti vasarą į Lapes buvo pakviesti ir vandžiogaliečiai.

Lapėse visada būna smagu – čia visada mūsų laukia tautiečiai, kurie yra labai aktyvūs ir bendruomeniški, tikri savo krašto patriotai.