Prieš metus į dangiškojo Tėvo namus iškeliavo gerasis mūsų bičiulis Władysław Gruźdz. Vandžiogalos krašto patriotą, lenką tremtinį, puikų, jautrų žmogų prisiminėme, jį pagerbėme, už jį pasimeldėme paskutinį sausio sekmadienį. Į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamas rytines lenkų šv. mišias atvyko velionio žmona, giminaičiai ir jį pažinoję žmonės.
Šv. mišias lenkų kalba aukojo Vandžiogalos parapijos klebonas Skaidrius Kandratavičius. Liturgijos metu giedojo lenkų giesmininkai. Velionis Władysław Gruźdz labai mėgo lenkų šv. mišias bažnyčioje, jam labai patiko lenkų giesmininkų  giedamos senosios liturginės giesmės.

Vaikščiodami Vandžiogalos miestelio gatvėmis, net nesusimąstome, kad čia kažkada gyveno žydai – miestelio gyventojai. Praeiname pro namus, kuriuose jie prekiavo, siuvo, obliavo, malė, mokėsi ir meldėsi. Tiesa, tų namų nedaug jau yra likę...

XVI amžiaus pradžioje prie Vandžiogalos dvaro ir kaimo, kuris priklausė Rostowskim, Chłopickim ir Hartowskim, kūrėsi miestelis. Jis gavo turgaus ir prekyviečių privilegijas. Istoriniai šaltiniai liudija, kad žydai jau tada gyveno Vandžiogaloje. Vėlesni istoriniai įrašai patvirtina miestelio gyventojų tautinę sudėtį, kur kartu su katalikais lenkais ir lietuviais, sentikiais rusais gyveno ir žydai.

Prieš 154 metus, sausio 22 dieną,  prasidėjo 1863 – 1864 -ųjų metų sukilimas, dar vadinamas sausio sukilimu – buvusios Abiejų Tautų Respublikos  nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Sukilimo devizas -  „Už mūsų ir jūsų laisvę!“

Tad simboliška, kad  jau tradicija tapo kasmet Vandžiogaloje paminėti šį istorinį įvykį.

Kunigas Antanas Slavinskas (1924 – 1993)
Šviesios atminties kunigas Antanas Slavinskas Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijoje darbavosi 1964 – 1974 metais. Tikrai verta prisiminti visus kunigo Antano kartu su parapijiečiais jo kunigavimo metais mūsų parapijoje nuveiktus gerus darbus. O jų padaryta buvo tikrai daug.
Jau 1965 metais buvo pirmą kartą žalsvai nudažyta bažnyčios išorė, bokštas ir varpinė. Šis darbas kainavo 1700 rublių. Reikia priminti, kad iki to bažnyčios fasadas niekad nebuvo dažytas, lentos buvo papilkėjusios, o priekinės bažnyčios dalies lentos buvo apgadintos karo metu šventoriuje sprogusio artilerijos sviedinio skeveldrų, tad priekinę dalį reikėjo ir užglaistyti.

Šeštadienio vakarą Trakų kultūros centre įvyko kalėdinių giesmių koncertas „Kelias į Betliejų“. Scenoje pasirodė jungtinis Trakų rajono atlikėjų choras, choras „Zgoda“, ansamblis iš Baltarusijos „Lalki corporation“, dainininkė Evelina Sašenko. Atlikėjams akomponavo Vilniaus šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigavo Karolis Variakojis. Pasirodė ir Romualdas Milašius su savo grupe. Šoko Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro šokėjai Daria Olefirenko ir Ernestas Barčaitis. „Smėlio istorijas“ piešė Dovydas Klimavičius. Šventinį koncertą vedė aktorius, poetas Dariusz Bereski (Lenkija).

Termometro stulpeliui krentant vis žemyn ir keičiantis orams, vandžiogaliečiai lenkai savanoriai, tęsdami dar prieš kalėdas pradėtą maisto dalinimo akciją „Gerumas mus vienija“, šiandien vykdė nemokamą rūbų dalinimo akciją.

Vandžiogalos lenkai jau nebe pirmi metai organizuoja šias labdaros – pagalbos akcijas. Šiemetinė akcija  gero vandžiogaliečių bičiulio iš Lenkijos Artur Tchórzewski dėka yra gausesnė ir turtingesnė.
„Jūs tik pažiūrėkite, kokie gražūs rūbeliai vaikams. O juk šiais laikais taip viskas brangiai kainuoja.

Free Joomla! template by Age Themes