„... Ieškokite savo šaknų,... Negyvenkite vidutinybėje, ... Esate kankinių vaikai – tai jūsų stiprybė...“

Šiuos išmintingus, padrąsinančius žodžius, ištartus homilijos metu, išgirdo vandžiogaliečiai sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, atvykę į 10 valandą Kauno Santakos parke aukojamas Šv. Mišias, kuriose Popiežių Pranciškų sutiko ir sveikino žmonės, atvykę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių.

Vandžiogaliečiai su šimtatūkstantine piligrimų ir maldininkų minia Santakos parke sekmadienį meldėsi drauge su Katalikų Bažnyčios galva – Popiežiumi Pranciškumi, kartu su visais Lietuvos vyskupais ir vyskupais svečiais, taip pat su didžiuliu būriu kunigų, giedojo kartu su jungtiniu bažnyčių choru ir solistais, priėmė Eucharistiją drauge su daugiau negu 30 tūkstančių brolių ir seserų Kristuje.

Vandžiogaliečiai rugsėjo 20-osios popietę Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje dalyvavo parodos „Angelas ir sūnus“ Witkiewicziai Zakopanėje ir Lietuvoje“ atidaryme. Svarbiausia parodos mintis - ilgamečiai tėvo ir sūnaus, išskirtinių lenkų menininkų, santykiai. Vieno iš įžymiausių lenkų menininkų asmenybės formavimuisi didelės įtakos turėjo išmintingas tėvas. Toks tėvas kiekvienam jaunuoliui yra didžiausias lobis. Kada jauno žmogaus auklėjimas tėvui tampa svarbiausia gyvenimo užduotimi, atsiranda ypatingas tarpusavio artumas, bendri kasdieniniai darbai ir rūpesčiai, pokalbiai apie literatūrą, meną, mokslą. Visa tai veikė jauną žmogų ir suformavo jį, kaip menininką. Parodos ekspozicijoje matome ir ryškius lenkų menininkų ryšius su Lietuva...

Tradiciškai, kaip kasmet, rugsėjo 16 dieną, sekmadienį, pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdislav Palevič, 20 – ties vandžiogaliečių grupė išsiruošė į Šalčininkus, į Derliaus šventę. Nors kelionė tolima, bet tikrai verta ten nuvykti. Šalčininkų rajonas pats europietiškiausias – tokios tautų įvairovės ir daugiakultūriškumo nėra daugiau niekur Lietuvoje. Todėl ši derliaus šventė čia sutraukia labai daug įvairių žmonių.
Šalčininkų rajone gyvenantys lenkai, lietuviai, baltarusiai, rusai šventės metu parodo viską, ką moka ir ką turi geriausio. Meno kolektyvai, pasirodantys miesto parko estradoje, atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, ir iš kaimyninės Baltarusijos.

Rugsėjo 7–9 d. ir 14–15 d. Gdanską ir Vilnių sujungs bendras muzikos mainų projektas, kuriame savo kūryba džiugins žymiausi lenkų ir lietuvių muzikos atlikėjai.

Vilnių ir Lenkijos uostamiestį Gdanską vienija ne tik geografinė padėtis bei istorinė patirtis, bet ir gilios kultūrinės tradicijos. Nuo 2003 m. šie itin draugiškus santykius palaikantys miestai puoselėja kultūrinius mainus. Šiemet rugsėjo 7–9 d. Gdanske penkioliktą kartą vyko kasmet tūkstančių žiūrovų sulaukiantis festivalis „Vilnius Gdanske“. Unikalios viduramžių architektūros ir ypatingos auros Gdansko senamiestyje praėjusį savaitgalį skambėjo muzikantų iš Vilniaus koncertai, vyko lietuvių menininkų kūrybos pristatymai, lietuvių kino naktis bei tradicinė maisto ir amatų mugė.

Šeštadienio, rugsėjo 8 dienos, pavakarę didelė istorinių - pažintinių kelionių mėgėjų grupė drauge su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Rūsčiu Kamuntavičiumi atvyko į Vandžiogalą. Dauguma atvykusių – Vilniaus miesto ir rajono gyventojai, istorijos mylėtojai ir žinovai, studijuojantys ją ir norintys geriau pažinti ir suvokti savo kraštą, jame gyvenančius žmones.

Apie Vandžiogaloje gyvenančius lenkus dauguma jų jau buvo girdėję kaip apie aktyvius krikščioniškų tradicijų, kutūros, senojo paveldo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo atminimo Vandžiogaloje sergėtojus ir puoselėtojus.

Daugumai žmonių ateina laikas, kai jie pradeda ieškoti savo šaknų, bando piešti savo giminės geneologinį medį, kad galėtų geriau suvokti savo protėvių reikšmę. Renkant žinias, bandant atkurti giminės istoriją, labai svarbu ne tik atskirų asmenų, protėvių tiesioginės linijos, bet ir giminės geografinio, ekonominio, socialinio, religinio ir tautinio aspekto atskleidimas. Ne visada tai surasti pavyksta. Bet, jei pavyksta, sužinoję savo kilmę, tapatybę, giminės statusą, aplankę ir pamatę vietas, kur protėviai nuo amžių gyveno, viso to ieškantys patiria euforiją.

Vis dažniau į Vandžiogalos miestelį užsuka turistiniai autobusai su istorinių, pažintinių kelionių mėgėjais, keliaujančiais maršrutu „Pažinkime Lietuvą“. Vandžiogaloje turistai ir svečiai noriai susipažįsta su dar LDK laikus menančiu senuoju šventoriumi, Švč. Trejybės bažnyčia, nuo seniausių laikų čia gyvenančiais lenkais ir miestelyje esančia Lenkų biblioteka, joje sukaupta istorine medžiaga bylojančia apie mūsų krašto praeitį, gyventojus.
Rugsėjo 23 dienos pavakare nemaža grupė keliauninkų drauge su geru vandžiogaliečių bičiuliu VDU istoriku doc. Rūsčiu Kamuntavičiumi aplankė Vandžiogalą.

Rugsėjo 24 dieną, sekmadienį, mūsų parapijoje vyko didelė šventė – 36 jauni žmonės tapo tikrais krikščionimis, jiems buvo suteiktas Sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimo sakramentas – tai krikščioniškas brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal katalikų bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.
Sutvirtinimo sakramentą Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje teikė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Iškilmingą šventųjų mišių auką su Jo Ekscelencija aukojo ir kartu atvykęs svečias kunigas disidentas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ ta proga pasakė pamokslą.

Rugsėjo 21 dieną Vandžiogalos Švč. Trejybės parapiją su darbiniu vizitu aplankė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Jo ekscelencija kartu su Vandžiogalos klebonu kunigu Skaidriumi Kandratavičiumi lankėsi Vandžiogalos seniūnijoje, kur susitiko su seniūnijos administracijos darbuotojais. Taip pat Vandžiogalos gimnazijoje susitiko ir kalbėjosi su gimnazijos pedagogais.

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas aplankė ir Vandžiogalos Lenkų biblioteką (Kėdainių g.26). Jo ekscelencija atvežė ir dovanų Lenkų bibliotekai – religinių knygų lenkų kalba.

Praėjusį sekmadienį jau šeštą kartą kasmet, rugsėjui įpusėjus, vandžiogaliečiai vyko į Šalčininkus, į derliaus šventę (Dużynki). Ši graži tradicinė šventė – renginys visus vilioja savo įvairialype kultūrine, menine programa, pramogomis ir, žinoma, įvairiausiais skanėstais, kurių čia visada būna daug. Nors kelionė ir tolima, bet ten tikrai verta nuvykti.

Šalčininkų rajonas – pats europietiškiausias rajonas, tokios tautų įvairovės ir daugiakultūriškumo nėra daugiau niekur Lietuvoje.Todėl suprantama, kad ir derliaus šventė čia labai turtinga, linksma, išradinga,gausi , ji nuoširdžiai švenčiama, kaip niekur kitur Lietuvoje.

Sutvirtinimo sakramentas - tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.

Sutvirtinimo sakramentas mūsų parapijoje bus teikiamas rugsėjo 24 dieną (sekmadienį) 12 val. Šv. Mišių metu. Sutvirtinimo sakramentą teiks Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ

Skaudų istorijos tarpsnį mums priminė ir papasakojo šią savaitę Vandžiogalą aplankęs Zygmunt Szwejkowski, svečias iš Lenkijos. Jis drauge su savo artimaisiais tikėdamasis ir nebesitikėdamas bandė rasti jau nuo XIX amžiaus pradžios mūsų krašte gyvenusių protėvių pėdsakų.

Būdamas pusantrų metukų, 1948 metų gegužės 22 dieną iš Vandžiogalos parapijos Žiogaičių kaimo kartu su savo tėvu Juzefu, motina Valerija (merg. pav. Staševič), broliu Piotru ir tėvo motina Michalina (merg. pav. Ginelievič) buvo ištremtas į Sibirą, į Igarką (Krasnojarsko sritis).

Vandžiogaloje Lenkų bibliotekoje (Kėdainių g.26) atidaryta šeštadieninė lenkų kalbos mokyklėlė. Čia kiekvieną šeštadienį 12 valandą vyks pamokėlės, kuriose bus mokoma lenkų kalbos, vaikai susipažins su grožine lenkų litaratūra, žais įvairius žaidimus, lavins ir plėtos lenkų kalbos įgūdžius. Lenkų kalbos besimokantys vaikai turės progą susipažinti ir susitikti su šioje bibliotekoje iš įvairių Lenkijos miestų mokyklų dažnai besilankančiais moksleiviais, kurie atvyksta čia, kad galėtų pakeliauti poeto ir rašytojo Nobelio premijos laureatų Česlavo Milošo ir Henriko Sienkievičiaus kūrybos herojų takais.

Šių mokslo metų pradžioje mokytis lenkų kalbos pareiškė norą dešimt mokinių. Šiandien 12 valandą vyko pirmoji pamokėlė, kurią vedė mokytoja Leonija Petrauskaitė.

Praėjusį sekmadienį į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vykstančias lenkiškas Šv. mišias rinkosi miestelio žmonės, Petrauskų šeimos nariai, giminės ir artimieji. Buvo minimos Leonardo Petrausko dešimtosios ir Janinos Petrauskienės penktosios mirties metinės.
Vandžiogalos miestelyje gyvenę Petrauskai –  tradicinė katalikiška lenkų šeima, kuri buvo, yra ir liks pavyzdžiu, kaip reikia mylėti Dievą, savo artimą, kaip gerbti aplinkinius žmones. Po Šv. mišių, aplankę Petrauskų kapus, uždegę žvakes, minėjimo dalyviai rinkosi į vietinį barą, kur, degant atminimo žvakėms, skambant smuiko muzikai, gerb. Jūratė Dailydėnienė kalbino ir žadino prisiminimus apie Janiną ir Leonardą.

Derliaus šventė Vilniaus rajone, prie maršalo Jόzefo Pilsudskio dvarelio Pikeliškėse, praėjusį šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, įvyko jau dvidešimt pirmąjį kartą. Šventės šūkis - „Dalinkimės duona, kultūra ir tradicijomis“.
Šioje derliaus šventėje buvo galima sutikti beveik visą Vilniaus rajono lenkų bendruomenę, taip pat svečius iš Lenkijos ir kitų kraštų. Čia buvo galima išgirsti lenkų dainas, pamatyti liaudies šokius, pabūti lenkų kultūrinėje tradicijoje ir, žinoma, paskanauti įvairiausių valgių, paragauti gėrimų. O jau kiemelių įvairovė ir gražumas užbūrė visus atvykusius!

Kas galėjo įvykti geriausia, tai ir įvyko. Šiais, 2016 metais, rugsėjo 18-22 dienomis, istorinės Liaudos žemėje Vadaktuose ir Sidabrave (Radviliškio raj.) buvo paminėtos Nobelio premijos laureato rašytojo H.Sienkiewicz 100 - osios mirties metinės.
,,Vadaktai – 2016“- istorinio, literatūrinio, pažintinio, piligriminio, edukacinio ir tiriamojo pobūdžio renginys,  apėmęs  Radviliškio, Panevėžio, Kėdainių, Kauno rajonus ir  visą plačią istorinę Liaudą. Dar nuo karaliaus Mindaugo laikų Liauda garsėjo kilmingais bajorais, narsiais kariais: jie visada buvo ištikimi savo valdovams ir ne vieną amžių gynė šį kraštą nuo priešų – kryžiuočių, turkų, švedų, rusų.

Derliaus šventė - tai ypatinga šventė, skirta Šalčininkų rajono žemdirbiams, kurie yra pagrindiniai rajono ekonomikos ramsčiai. Ši graži tradicinė šventė – renginys, visus viliojantis savo įvairialype kultūrine menine programa, pramogomis ir, žinoma, įvairiausiais skanėstais, kurių čia visada būna apsčiai.
Ir šiemet rugsėjo 11 dieną, sekmadienį, pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdzislaw Palewicz, vandžiogaliečiai išsiruošė į Šalčininkus, į derliaus šventę. Nors kelionė ir tolima, bet verta ten nuvykti.
Šalčininkų rajonas – pats europietiškiausias rajonas, tokios tautų įvairovės ir daugiakultūriškumo nėra daugiau niekur Lietuvoje.

Rugsėjo 10 – osios rytą didelė lenkų dainų ir šokių ansamblio „Vilija“ veteranų grupė atvyko į Vandžiogalą. Jų pažintinės kelionės tikslas – kartu su vandžiogaliečiais, nuo labai senų laikų gyvenančiais šiame istoriniame Liaudos regione, pakeliauti Nobelio premijos laureato rašytojo Henryk Sienkiewicz takais, susipažinti su apylinkėmis ir sekti jo trilogijos romano „Tvanas“ herojų pėdsakais.
Pažintinės kelionės vadovu sutiko pabūti Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas Ričardas Jankauskas. Jis atvykusius svečius pirmiausia supažindino su Vandžiogalos miestelio istorija, papasakojo apie Vandžiogalos apylinkėse buvusius kaimus (okolicy) ir vienkiemius (zascianki), apie juose gyvenusius lenkų bajorus, parodė apie tai bylojančią istorinę medžiagą, kuri labai sudomino išvykos dalyvius.

Rugsėjo 7 dienos pavakarę Vandžiogaloje gyvenančius tautiečius jau penktą kartą aplankė 30 motociklininkų reido „Paneriai - prisimename 2016“ dalyvių grupė. Grupės priešakyje – vadas komandoras Marcin Galecki, geras vandžiogaliečių bičiulis.
Praeitais metais reido komandorui buvome užsiminę, kad gerai būtų prie Lenkų bibliotekos Vandžiogaloje pastatyti kryžių – tą lenkų tautos kančių, tikėjimo, kultūros ir tradicijų simbolį. Ir buvome išgirsti. Reido dalyvių sponsoriaus Artur Tchόrzewski dėka jau turime gražų, stiprų, klasikinį kryžių, kurį jis atvežė ir kartu su kitais motociklininkais, reido dalyviais, pastatė prie Lenkų bibliotekos Vandžiogaloje.

Vandžiogaloje Žolinė - 2016

Trio "Hanki" Vandžiogaloje Žolinė - 2016

Sveiki, sugrįžę į Skrynės kaimą!

Stanislovui Vaškevičiui 90 

Šeštadienį, rugsėjo 3 dieną, Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje lenkai meldėsi prašydami Dievo palaimos artėjančiose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Jie taip pat prašė Dievo, kad lenkų vaikai galėtų tęsti mokslą gimtąja kalba seniausioje Vilniaus lenkų Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, iš kurios dabar yra vejami. Iškilmingose Šv. Mišiose dalyvavo ir Lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus atstovai.
Po Šv. Mišių prasidėjo rinkiminė LLRA-KŠS konvencija. Konvencijos vedėjai pasveikino visus atstovus ir svečius, atvykusius iš įvairių Lietuvos vietų.

Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, LR Seimo narys Michał Mackiewicz kartu su sąjungos sekretoriumi Paweł Stefanowicz šiandien lankėsi Vandžiogaloje. Lenkų bibliotekoje jie susitiko su Vandžiogalos lenkų skyriaus nariais.

Pirmininkas Michał Mackiewicz apžiūrėjo atnaujintas Lenkų bibliotekos patalpas, džiaugėsi, kad skyriaus nariai puoselėja tautinį identitetą, gimtąją kalbą, papročius ir tradicijas. Jis padėkojo tautiečiams už tai, kad jie negaili nei laiko, nei jėgų propaguodami šio krašto istorinį ir kultūrinį paveldą.

Derliaus šventė Trakų žemėje – Rūdiškėse

Sužinoję, kad jų mėgstami atlikėjai, rugpjūčio mėnesį koncertavę per Žolinės atlaidus Vandžiogaloje, trio „Hanki“ – tai Renata Joknienė, Anieszka Mataczina ir Ivona Grigienė Rūdiškėse pristato savo naują CD diską, sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, vandžiogaliečiai išsiruošė kelionėn į Trakų žemę.

Čia, Rūdiškėse, vyko tradicinė Trakų rajono derliaus šventė. Šios šventės „Derlius 2015“ organizatoriai - Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyrius ir jo pirmininkas, Seimo narys Jarosław Narkiewicz.

Vandžiogaliečiai derliaus šventėje Šalčininkuose

Derliaus šventė - tai ypatinga šventė, skirta Šalčininkų rajono žemdirbiams, kurie yra pagrindiniai rajono ekonomikos ramsčiai. Ši graži tradicinė šventė – renginys, visus viliojantis savo įvairialype kultūrine menine programa, pramogomis ir, žinoma, įvairiausiais skanėstais, kurių čia visada būna apsčiai.

Ir šiemet rugsėjo 13 dieną, sekmadienį, pakviesti Šalčininkų rajono mero Zdzislaw Palewicz, vandžiogaliečiai išsiruošė į Šalčininkus, į derliaus šventę. Nors kelionė ir tolima, bet verta ten nuvykti.

Vandžiogaloje - IV motociklininkų reidas „Paneriai – prisimename“

Rugsėjo 9 – osios, trečiadienio, vakarą Vandžiogaloje gyvenančius tautiečius ketvirtą kartą aplankė 50 motociklininkų, siekiančių pagerbti atmintinas vietas. Jų kelionės moto: „Paneriai - prisimename”. Tos pačios dienos ryte jie pradėjo kelionę Varšuvoje, aplankė Ossów, Wizną, Augustów, temstant atvažiavo į Vandžiogalos miestelį. Grupės priekyje – vadas komandoras Marcin Galecki, geras vandžiogaliečių bičiulis. Beje, šįsyk jis atvyko su savo vyriausiąja dukra - penkiamete Marijana. Atvyko daug ne tik jau mums pažįstamų, bet ir naujų dalyvių. Tai tikri vyrai patriotai – pamaldūs, nuoširdūs žmonės.

Rugsėjo 9 dieną, trečiadienį, 19 val. į Vandžiogalą atvyksta IV Motociklininkų reidas „Paneriai – prisimename”.

Susitikimas su tautiečiais, reido dalyviais, vyks Vandžiogalos lenkiškoje bibliotekoje (Kėdainių g. 26).

Kviečiame į susitikimą!

Rugsėjo 29 dieną šiam didžios dvasios žmogui būtų sukakę 96-eri metai. Tėvo Stanislovo gimimo ir vardo dienos proga rugsėjo 28 dieną, sekmadienį, Paberžėje labdaros ir paramos fondas „Viltis-Vikonda" organizavo renginį Tėvo Stanislovo atminimui.
Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas) vandžiogaliečiams buvo gerai pažįstamas. Ne kartą, lankydamasis pas Vandžiogaloje reziduojančius kunigus, susitikdavo ir su parapijiečiais. Puikiai mokėdamas lenkų kalbą, bendraudavo su jais lenkiškai. Kai kurie parapijiečiai palaikydavo dvasinius ryšius su Tėveliu Dotnuvoje ir Paberžėje. Dažnai vandžiogaliečiai su savo tautiečiais – turistais ir piligrimais iš Lenkijos – lankydavosi ir tebesilanko Paberžėje. Čia esantis 1863 metų sukilimo muziejus visada domino tautiečius, taip pat ir ši Laudos vietovė, kurios pavadinimas kilęs nuo Laudos upelio, vingiuojančio šalia Paberžės bažnyčios, pavadinimo.

"Dėkoju jums, gerieji žmonės, už jūsų sunkiu darbu ir prakaitu užaugintą derlių", - šiais Vilniaus rajono merės Maria Rekść pasakytais žodžiais šeštadienį Pikeliškėse prasidėjo Vilniaus rajono Derliaus šventė.
Vandžiogaliečiai savo ruožtu dėkoja merei Maria Rekść ir rajono savivaldybės administracijai, kad jau ketvirtus metus iš eilės pakviečia juos į šią šventę, suteikdami svečio statusą, rūpinasi, kad mums čia nieko netrūktų...
O į Derliaus šventę sugužėjo daugybė svečių ne vien iš Vilniaus rajono, bet ir iš visos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir t.t.
Dvidešimt trys Vilniaus rajono seniūnijos pražygiavo šventinėje eisenoje. Jai vadovavo Sudervės seniūnija, kuri šiais metais ir buvo šventės šeimininkė. Vidurdienį prasidėjo Šv. Mišios už žemdirbius, sunkiai dirbančius žemę, už visus Vilniaus rajono gyventojus ir atvykusius svečius. Jas aukojo Vilniaus rajono parapijų kunigai.

Derliaus šventė Šalčininkuose – tai tradicinė padėkos Dievui ir žemę dirbantiems žmonėms už gausų nuimtą derlių šventė. Tai kasmetiniai darbščiųjų ūkininkų, kaimynų, pažįstamų, bičiulių iš visos Lietuvos ir užsienio susitikimai.
Derliaus šventė Šalčininkuose – tai kaip patys Šalčininkai, jungiantys įvairių tautybių žmones, čia visada buvusius ir esančius, solidarius, atvirus ir vaišingus. Šalčininkai, nežiūrint į tai, kad yra pasienio miestas, gražiai tvarkomas ir prižiūrimas, nes turi gerą šeimininką – rajono merą Zdislav Palevič, kuris visada atsimena savo tautiečius vandžiogaliečius ir kasmet pakviečia į šią šventę.

Vandžiogaliečiai yra šventai įsitikinę, kad Šalčininkų rajonas ir miestas yra pats demokratiškiausias Lietuvoje. . Šio krašto vietovės turtingos savo istorija, mena Mickevičių, Slovackį, Sniadeckį, Vankovičių, Milošą. Čia susipynusios įvairių tautų kultūros ir tradicijos. Ši įvairiatautė kultūra čia yra puoselėjama ir reprezentuojama ir šiandien. Todėl čia vykstantys renginiai yra autentiški ir nepakartojami.

Vandžiogalos lenkai turi ilgametę gražią tradiciją kviestis Lapių miestelio gyventojus į šventes ir renginius. Džiugu, kad kaimynai iš Lapių taip pat mūsų nepamiršta ir pakviečia į savo organizuojamas šventes. Tad ir šio savaitgalio penktadienio popietę buvome pakviesti į Lapių miestelio kraštiečių šventę, kuri vyko aikštelėje prieš seniūnijos pastatą.

Turtinga šventinė kultūrinė programa, kurioje koncertavo kolektyvai iš Kauno, Jonavos, Domeikavos, dainininkas Mino ir, aišku, Lapių saviveiklininkai. Tai jaunieji šokėjai, šiuolaikinių šokių atlikėjai, kapela „Ant ketvirto" ir kaip visada žavus duetas „Uošvės", kurios, beje, sveikino atvykusius vandžiogaliečius ir skyrė savo tautiečiams lenkų kalba atliekamą dainą „Červony kviat". Mes džiaugiamės, kad šis unikalus estradinis duetas, atliekantis kūrinius įvairiomis kalbomis, yra mūsų geras bičiulis.

Dar gyvi šilti prisiminimai, dar neatslūgo emocijos, kada visai neseniai Vandžiogaloje viešėjo ir mūsų šventėje dalyvavo svečiai iš Sužionių (Vilniaus raj.) – ansamblis „Sužanianka". Ansamblio dalyviams patiko viešnagė Vandžiogaloje. Čia jie susirado naujų draugų ir gerbėjų, todėl, prisimindami visa tai, šį sekmadienį pasikvietė vandžiogaliečius į savo šventę – ansamblio ketvirčio amžiaus jubiliejų.

Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčioje. Šv. Mišių metu giedojo ir savo padėkos maldas už vaisingus, gražius ir kūrybingus metus Dievui skyrė ansambliečiai. Juk dėkoti yra už ką. Daug koncertuota ne vien Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, susilaukta didelio pasisekimo

Rugsėjo 28 dieną Pikeliškėse įvyko jau XVIII Vilniaus rajono Derliaus šventė. Į šią šventę gausiai susirinko Vilniaus rajono gyventojai, taip pat svečiai iš aplinkinių rajonų, atvyko ir delegacijos iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos. Vilniaus rajono merės Marijos Rekść kvietimu į šventę atvyko ir vandžiogaliečiai.

Šventė prasidėjo tradicine eisena, kuriai pasiruošti  23 Vilniaus rajono seniūnijos įdėjo daug darbo ir išmonės, kad jų seniūnijos atrodytų gražiausiai ir originaliausiai. Derliaus šventė – tai gražiausia metų diena ūkininkams, tai džiaugsmo ir poilsio šventė po visų nelengvų žemdirbio darbų. Pasibaigus šventinei eisenai, prasidėjo Šv.Mišios už visus rajono ūkininkus „Už duonos dovaną Dievui dėkojame“. Šv.Mišias aukojo Vilniaus rajono parapijų kunigai, vadovaujami Paberžės parapijos klebono kunigo Marko Gładkiego. Pasibaigus Šv.Mišioms, prasidėjo šventinė programa, kurioje pasirodė Vilniaus rajono meno kolektyvai, taip pat ir užsienio svečiai.

Tik viena diena teskyrė nuo tos datos, kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Prie Nežinomojo kareivio kapo J.Pilsudskio aikštėje Varšuvoje tradiciškai jau dvyliktą kartą startavo Katynės vardu pavadintas motociklininkų Reidas, kurio viena 20-ies motociklininkų grupė rugsėjo 2 d. aplankė ir savo tautiečius, gyvenančius Vandžiogaloje. Reido dalyviai – tai patriotinių jausmų kupini žmonės, kurie leidosi į šią kelionę siekdami aplankyti kovų vietas, pagerbti ten žuvusius, susitikti su tautiečiais. Tai ypatinga kelionė per kelis šimtmečius, kupinus kovų, pergalių, nesėkmių, tai kelionė per lenkų tautos istoriją, kuri buvo iškraipyta ir apmeluota per paskutiniuosius dešimtmečius. Jie atvyksta pas mus į tas vietas, iš kur kyla Didelė Poezija, Literatūra, Muzika. XII Katynės Reidas truks tris savaites. Jame dalyvauja 70 motociklininkų, bus nuvažiuota 6.000 kilometrų, aplankant kovų vietas, karių kapus, masinių žudynių vietas Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir, aišku, lenkų Golgotoje – Katynėje.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį (24 d.) jau šešioliktą kartą Vilniaus rajono savivaldybė ir rajono seniūnijos drauge Pikeliškėse surengė Derliaus šventę, į kurią šiemet buvo pakviesti ir Vandžiogalos parapijiečiai bei klebonas.

Šventė prasidėjo seniūnijų prisistatymu, šventės šeimininkės merės Marijos Rekst sveikinimais ir Šv.Mišiomis, po kurių buvo palaiminti naujo derliaus vaisiai.

Šventėje dalyvavo Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, ES parlamentarai ir gausūs svečiai iš Vilniaus rajono bei Lenkijos.

Kiekviena seniūnija buvo paruošusi savo derliau parodėlę ir vaišių stalą, nuo kurio buvo vaišinami šventės dalyviai. Tokios gražios šventės, koncertinės programos ir gėrybių gausybės svečiams iš Vandžiogalos dar neteko matyti. Organizatorių vaišingumas, dėmesys ir nuolatinis rūpestis parpijos delegacijai paliko neišdildomą įspūdį. Visus sužavėjo dalyvių sumanumas, kūrybingumas ir sąmojis. Kai kurie klausė, kas yra toji Maišiagalos "šventoji", atvaizduota daržovėmis?

Vandžiogalos lenkų sąjungos skyriaus nariai, pakviesti Vilniaus rajono merės Marijos Rekst, kartu su vietos klebonu O.P.Volskiu ankstų šeštadienio rytą išvyko į Pikeliškes…

Vilniaus rajonas suskirstytas į 23 seniūnijas. Tai Nemenčinės, Maišiagalos, Rudaminos, Šumsko, Pagirių, Riešės ir t.t. Iš viso rajone yra 1167 miesteliai ir kaimai. Šio krašto gyventojai pasižymi dideliu svetingumu, nuoširdumu, savitumu, turi ypatingas daugiakultūrines tradicijas, kurias rūpestingai puoselėja. Šiuo metu augantis Vilniaus rajono populiarumas pritraukia užsienio investuotojus, turistus, kultūros žmones. Čia veikiančios lenkų įstaigos, visuomeninės organizacijos, liaudies ansambliai, tradicinės šventės sudaro daug progų lenkų susitikimams ir yra svarbus pagrindas tautiniam identitetui išsaugoti. Kadangi šiuo metu daugumos rajono gyventojų pagrindinė veikla – žemės ūkis, rudens šventė čia aktuali ir gėrybių čia netrūko. Netrūko ir didelės gausos svečių ne tik iš rajono, bet ir iš Lenkijos susigiminiavusių miestų, Baltarusijos ir Ukrainos. Šventėje dalyvavo ir Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, ES parlamentarai.

Vasaros pabaigoje Vandžiogaloje lankėsi rašytoja publicistė Anna J.Boharewicz-Richter, knygos „Korzenie“ autorė. Autentiški prisiminimai, mūsų krašto istorija, Vandžiogala praeityje,-tai sužadina daug sentimentų. Tai kaip himnas lenkų tautybės žmonėms gyvenusiems ir gyvenantiems šiame krašte, kurį aprašė ir Nobelio premijos laureatai H. Sienkiewicz savo trilogijoje taip pat Cz.Miłosz, kurio 100-ųjų gimimo metinių išvakarėse autorė padovanojo dar dvi knygas „ Zatoka wichrów“ ir „Szczęsliwy brzeg“. Čia mums kaip simbolis... Jas jau turime Vandžiogaloje.
Nuoširdžiai sveikiname Anną J. Boharewicz-Richter, kuriai prieš keletą savaičių Lenkijos kultūros ministras įteikė apdovanojimą ir suteikė „Nusipelniusiojo lenkų kultūrai“ vardą. Labai džiaugiamės ir laukiame rašytojos 2011m. iškilmėse minint Czesławo Miłoszo 100-ąsias gimimo metines.