Studentų „Santara“ Vandžiogaloje

2013santaraStudentų draugija „Santara“ Vytauto Didžiojo universitete susibūrė 2002 metais. Santariečiai bendradarbiauja su ,,Santaros – Šviesos“ federacija, iš kurios perėmė veiklos formas bei idėjas. „Santara – Šviesa“ įsikūrė 1957 metais, susijungus 1947 metais įkurtam akademinio jaunimo, studijavusio Tiubingeno universitete, sambūriui ir 1954 metais JAV įkurtai liberalaus jaunimo organizacijai „Santara“. VDU Istorijos fakulteto studentų draugija „Santara“  ir jos bendraminčiai aktyviai veikia ir  universitetinėje erdvėje, ir už jos ribų. Draugijos tikslas – praktine veikla praplėsti istorines žinias, randamas knygose, sužadinti susidomėjimą ne tik faktais, bet ir vietovėmis ar įvykiais, provokuoti diskusijas, o svarbiausia – suburti veiklius žmones, kurie noriai dalytųsi idėjomis ir jas įgyvendintų. Studentai daug keliauja po įvairias Lietuvos apylinkes, lanko svarbius paminklus, susipažino su Varšuva ir jos universitetu.

Savaitgalį studentų „Santara“ organizavo renginį Šeteniuose (Č.Milošo tėviškėje). Nors ji vadinasi studentų, tačiau ten dalyvavo ir daug vyresnių ir autoritetingų santariečių. Tai profesoriai Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis, Algirdas Avižienis ir kiti.

Rugsėjo pirmosios dienos popietę ,,Santaros" dvasios vienijami Vandžiogaloje svečiavosi  žymūs Lietuvos kultūros žmonės: jau minėti Egidijus Aleksandravičius, Leonidas Donskis, taip pat istorikas Rūstis Kamuntavičius, architektai Linas Tuleikis ir Algimantas Kančas, politikas Ramūnas Garbaravičius, keli žymūs JAV lietuviai, tarp kurių -  Kazys Almenas – garsus lietuvių rašytojas ir fizikas, daug VDU dėstytojų, rašytojų (Rolandas Rastauskas) bei studentų iš Kauno ir Vilniaus.

„Santara“ nuo seno rūpinasi Česlovo Milošo palikimo puoselėjimu, Šetenių išsaugojimu ir garsinimu. Dėl šios priežasties ypač svarbu buvo aplankyti ir Vandžiogalą, kuri tiesiogiai susijusi su Č. Milošu ir jo giminės istorija. Vandžiogalos žmonės, savo lenkišką - lietuvišką tapatybę norintys išsaugoti vietiniai senbuviai – yra svarbus šiuolaikinės Lietuvos kultūros fenomenas. Keliaujant į Šatenius, o ir bandant juos suprasti kaip lietuviškos – lenkiškos kultūros sankirtos vietą, svarbu aplankyti Vandžiogalą, kur palaidoti Č.Milošo protėviai.

Man, šių eilučių autoriui, teko garbė atstovauti Vandžiogalos lenkams dalyvauti diskusijoje, kurią moderavo Rūstis Kamuntavičius. Ypač buvo įdomu apžvelgti čia gyvenusių lenkų tragišką ir skausmingą praeitį, jų likimus įvairiais istorijos laikotarpiais. Buvo aptariamos ir šių dienų aktualijos, svarstoma, kodėl dar vis labai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą tarp lenkų ir lietuvių. Išsiplėtojo įdomi diskusija apie  šiose vietovėse egzistavusią istorinę Laudą, čia gyvenusius bajorus (palikuonių ir dabar galima rasti Vandžiogaloje), gal ir nelabai turtingus, bet visą laiką ginkluotus ir karingai nusiteikusius žmones. Jie visada padėdavo valdovams kovose su priešais. Šie bajorai buvo garbingi ir patikimi, valdovų gerbiami ir vertinami. Prieita prie išvados, kad reikia išsamesnio šių vietovių pažinimo ir gilesnių istorinių  studijų. Svečiai su dideliu susidomėjimu klausėsi pasakojimo apie Švč.Trejybės bažnyčią, apie miestelio istoriją, patirtą holokaustą. Taip pat visi aplankė šventoriuje palaidotų žymių šio krašto žmonių kapus. Svečiai  stebėjosi, kad čia, Vandžiogaloje, ne tik dar nemažai yra likę LDK pažinimo ženklų, bet ir kad dar galima justi teberusenančią  to laikmečio dvasią.

Ričardas Jankauskas,
Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirmininkas

  • DSCF3900
  • DSCF3906
  • DSCF3912
  • DSCF3919
  • DSCF3924
  • DSCF3926
  • DSCF3927
  • DSCF3928
  • DSCF3933
  • DSCF3934
  • DSCF3935
  • DSCF3941
  • DSCF3944
  • DSCF3946
  • DSCF3948
  • DSCF3959
  • DSCF3967
  • DSCF3970
  • DSCF3972

Free Joomla! template by Age Themes