Vasario 16-osios minėjimas

Su visais susipratusiais ir pilietinę kutūrą puoselėjančiais Lietuvos Respublikos piliečiai vandžiogaliečiai šventė Vasario 16-osios iškilmes. Nors oro sąlygos nelepino, tačiau į minėjimą susirinko kur kas daugiau vietos gyventojų, parapijiečių nei įprastai, negausūs mokyklos, seniūnijos, lenkų bendruomenės, aplinkinių kaimų ir gyvenviečių atstovai. Būrį papildė svečiai iš Kauno ir Vilnijos krašto, bendros Tėvynės ir valstybės šventėje kartu dalyvavo lietuvių ir  lenkų bendruomenių atstovai, kurie nuo seno gyvena Vandžiogalos ir Vilniaus rajono apylinkėse.

Dėkodami už laisvės dovaną, už ją kovojusiųjų auką ir prašydami palaimos ateičiai minėjimo dalyviai susirinko Vandžiogalos parapijinėje bažnyčioje, kurioje buvo aukojamos iškilmingos šv.Mišios. Savo pamoksle klebonas atkreipė dėmėsį, kad iš Dievo valios esame gimę būtent šiuo laiku, šioje šalyje, drauge gyvename kaip likimo bendruomenė, todėl iš to išplaukia būtinybė sugyventi, vienas kitą priimti ir pagelbėti. Laisvę lietuviai gavo kaip dovaną, kadangi neturėjo ir neturės tokių jėgų, kad vien savo pastangomis ją atkovotų, laisvė buvo "atnešta ant pdėklo".

Jau labai seni laikai, kuomet Lietuvos ir lietuvių tautos laisvę gynė kariuomenė, o ne Dievas, todėl mažai tautai išlieka pareiga dėkoti ir pasitikėti Dievu, puoselėti pagarbą jo šventovėms, susirinkti  į pamaldas. Jei žmogus to nebedaro, jis pamaži netenka laisvės prielaidų, teisės ir malonės būti laisvu. Maža to, nepažįstame kitokios lietuvių tautos kaip katalikiškos, Katalikų Bažnyčia, jos dvasininkai ir pasauliečiai  buvo vieni labiausiai gynę šią tautą ir subrandinę laisvės idealams.

Pasimeldę bažnyčioje visi susirinko prie Nepriklausomybės paminklo, sugiedojo Lietuvos Respublikos himną, padėjo gėlių, uždegė žvakes, sveikinimo žodį tarė Vandžiogalos seniūnas. Netrukus visi pajudėjo į kultūros namų salę, kurioje toliau tęsėsi šventinė programa. Bene labiausiai visus sužavėjo Vilniaus rajono Bezdonių kultūros namų jaunimo muzikos grupė, kuri atliko sušiuolaikintas lietuvių ir lenkų liaudies dainas, parodydami atvirumo ir kūrybiškumo dvasią. Su kuklia eilėraščių programa išstojo Vandžiogalos vidurinės mokyklos mokiniai, pasiklausėme senjorų ansamblio "Vakarė" iš Kauno atliekamų dainų.

Vienas šventėje dalyvavęs žmogus iš Rokų pastebėjo, jog jo gyvenvietėje buvo gal trys namai be iškeltų vėliavų, o Vandžiogaloje matė tik kelis namus su iškeltomis vėliavomis. Neiškėlė vėliavų net kai kurie vietinės mokyklos mokytojai... Šventiniame renginyje pasigedome jaunimo. Jų tebuvo keli, kurie dalyvavo programoje.

Vasario 16-oji - tai padėkos šventė savo šaliai. Parapija, kuri dabartinės respublikos yra labiausiai nualinta, turėtų moralinę teisę atsisakyti dalyvauti šios šalies šventėse, tačiau dalyvauja, kelia maldas į Dangų už šios šalies gerovę, puoselėja pilietines ir bendruomenines vertybes, kelia atsakomybės klausimą. Respublikos šveitimo sistema iš valstybės gauna 6 milijardus litų, mokiniai gauna nemokamą mokslą, šiltas, renovuotas mokyklas, nemokamą maitinimą, tačiau nesiteikia dalyvauti valstybinėse šventėse. Tą patį galima pasakyti apie kai kuriuos mokytojus. Panaši nuotaika vyrauja pensininkų ir socialiai remtinų žmonių tarpe. Juk nemaža dalis Vandžiogalos gyventojų yra valstybės išlaikomi, tačiau padėkoti savo šaliai ir dalyvauti jos šventėse, išsikelti vėliavos nesiteikia.  Pasak liaudies išminties, valstybė savo užantyje augina gyvatę. Tokie žmonės žiūri į savo šalį kiaulės akimis: duok duok, bet padėkos nesulauksi.

Tai, kad šventėje nebuvo nei mokinių, nei jų tėvų parodo ir įrodo pedagogikos žlugimo tendencijas, menką valstybės įtaką savo piliečių lojalumo ugdymui. Tai  turėtų kelti nerimą šalies strategams dėl švietimo įstaigose klestinčios antivalstybinės, antivertybinės, antipilietinės nuotaikos. Iš tikrųjų, mokiniams turėtų būti paliepta dalyvauti privalomai. Kaip per tėvų prievartą vaikas išmoksta laikyti šauktšą, eiti į toletą, apsirengti ir t.t., taip pedagoginės įtakos ir privalomumo dvasia turi būti diegiamos patriotinės nuostatos, įtvirtinami papročiai ir patirtis. Jei jaunimo nėra valstybinėse ir bažnytinėse šventėse, nebus kam ateityje ginti Nepriklausomybės. Tokia šalis bus gardus kasnelis stipresnės dvasios valstybėms. Nejaugi iš vergystės išsivadavęs, vergas vėl grįš į šeimininko narvą?

Jums negalima įvesti naujo komentaro. Norint komentuoti reikia užsiregistruoti.

Free Joomla! template by Age Themes