Paskutinį rugsėjo savaitgalį, ankstų šeštadienio rytą, vandžiogaliečiai kartu su Lenkų kalbos mokyklėlės moksleiviais, mūsų bičiuliais „Ponary pamiętamy“ ir „Rajd Katyński“ motociklninkais nuo Vandžiogalos Lenkų bibliotekos dviem mikroautobusais ir su motociklininkų grupės palyda išvyko į istorinės atminties kelią po senąjį, tiek daug iškentėjusį istorinės Liaudos kraštą. Šį savo žygį reido dalyviai skyrė Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo 100-osioms, jubiliejinėms, metinėms paminėti. Vandžiogaliečių istorinės atminties reido tikslas - aplankyti mūsų kraštuose gyvenusių ir už laisvę kovojusių lenkų atminties vietas: 1769 metų Baro konfederatų, 1831 metų lakričio sukilimo dalyvių, 1863 metų sausio sukilimo dalyvių ir vėlesnių laikų kovotojų, lenkų patriotų, kovojusių ir žuvusių už šalies nepriklausomybę - „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
Kelionėje prisiminėme ir pagerbėme juos.
Istorinės atminties reido trasa driekėsi per keturis rajonus: Jonavos , Kėdainių, Panevėžio ir Kauno. Nuvažiuota daugiau nei 300 kilometrų, aplankyta nemažai lenkų atminties vietų.
Žeimiuose klausėmės šio krašto šviesuolio, istorijos žinovo, tautodailininko Artūro Narkevičiaus pasakojimo apie krašto istoriją, uždegėme žvakes ir meldėmės prie paminklų ir koplytėlės, menančios Baro konfederatus, 1831 metų ir 1863 metų sukilėlius ir jų vadus, kurie čia drąsiai kovėsi prieš carinės Rusijos imperiją už laisvę ir nepriklausomybę.
Kėdainių rajone, Nevėžio žemumoje, aplankėme Šėtos miestelį. Šėta smarkiai nukentėjo Šiaurės karo metu – buvo nusiaubta ir sudeginta švedų. Miestelio gyventojai, lenkai ir lietuviai, aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią. Čia 1863 metais sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas, todėl yra daug istorinės lenkų atminties vietų. Šėtos bažnyčios šventoriuje prie simbolinio paminklo meldėmės ir pagerbėme žiauriai KGB nužudytą šio krašto dukrą - kankinę, Dievo tarnaitę Adelę Dirsytę (Vatikane yra pradėtas jos beatifikacijos bylos procesas).
Iš Šėtos miestelio pasukome į kaimus – Normainius 1 ir Normainius 2. Čia dar stovi bebaigią sunykti senieji mediniai bajorkiemių namai, išnykusi dvarvietė, prie kryžkelės - Normainių dvaro savininko Baro konfederato pastatyta koplytėlė. Šioje lenkų atminties vietoje uždegėme žvakes, meldėmės.
Atsisveikinę su Jonavos rajonu, pasukome Kėdainių link. Atvykę į Kėdainius, Rotušėje prie Radvilų paminklo prisiminėme Kėdainių mūšio didvyrius. Čia 1831 metais sukilėliai, vadovaujami Mauricijaus Prozaro, nugalėjo stiprią carinės Rusijos kariuomenę. Garbė ir šlovė 1831 metų lapkričio mėnesio sukilimo didvyriams!
Truputį pailsėję, atsigėrę kavos kavinėje „Barbora“, atminties reido dalyviai nuvyko į Šventybrastį, esantį kairiajame Nevėžio krante, per jį teka Nevėžio intakas - Brasta. Upelio pakrantėje išlikę sukilėlių kapai, vadinami Sukilėlių slėniu, kuriuose palaidoti 75 sukilėliai. 1863 metais čia vyko A.Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių mūšis su caro kariuomene. Prie čia esančio paminklo reido dalyviai meldėsi, giedojo, uždegė žvakes, padėjo gėlių. Šalia esančiose kapinėse aplankėme ir poeto Česlovo Milošo senelių kapus.
Stabtelėjome Krekenavoje, prisiminėme jos senąją lenkišką istoriją. Dar Vytauto Didžiojo laikais Krekenava priklausė Rodų giminei, čia veikė ir Upytės teismas, čia gausu H. Sienkievičiaus „Tvano“ herojų pėdsakų. Iš čia kilęs Romanas Švojnickis ir visa kilminga jo lenkų giminė, kilusi iš Montvidų, aktyviai kovojo už laisvę, dalyvavo 1794 metų, 1831 metų ir 1863 metų sukilimuose caro, o vėliau ir sovietų buvo tremiami į Sibirą. Krekenavoje daug lenkų atminties ženklų.
Po pietų atvykome į Paberžę, įsikūrusią prie Liaudos upelio. Dabar - tai Kėdainių krašto dvasinės traukos centras, o 1863 metais tai buvo sukilimo prieš carinę Rusiją lopšys. Iš čia kunigas A. Mackevičius vedė sukilėlius į kovą. Atminties reido dalyviai pagerbė, meldėsi ir prisiminė čia vykusius įvykius, aplankė čia esantį 1863 metų sukilimo muziejų, dalyvavo iškilmėse, skirtose paminėti šio krašto šviesuolio tėvo Stanislovo šimtmečiui.
Iš Šventybrasčio pro Krakes pasukome į Pajieslį. Čia stovi nedidukė medinė Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje palaidota maršalo Juzefo Pilsudskio senelė Teodora Butlerytė – Pilsudska, ji yra ir šios bažnyčios fundatorė. Reido dalyviai sutvarkė senelės Teodoros kapą, uždegė žvakes, padėjo gėlių ir sugiedojo himną. Įėję į bažnyčios vidų, giedojo religines giesmes, meldėsi.
Saulei pakrypus vakarop, pasukome Vandžiogalos link. Vandžiogaloje, Stankūnų kaime, šalia Ibėnų kaimo , sudeginto per 1863 metų sukilimą, sodyboje „Banginis“, plazdant Lenkijos ir Lietuvos vėliavoms, susirinkę vandžiogaliečiai nekantriai laukė grįžtančių Lenkų istorinės atminties reido dalyvių. Daug aplankyta vietų, daug nuvažiuota kelio, bet visa tai nesutrukdė reido dalyviams gerai pasilinksminti ir pašėlti. Visus linksmino puikus moterų duetas, skambėjo dainos lenkų, lietuvių, rusų kalbomis, sukosi poros. Mūsų bičiuliai motociklininkai parodė, kaip jie moka linksmintis. Visa tai šio jaukaus vakaro dalyviams paliko nepakartojamą įspūdį. Taip baigėsi pirmoji reido diena.
Ričardas Jankauskas