Lenkijos Respublikos Senatas paskelbė 2026 metus Palaimintosios Motinos Elžbietos Rožės Marijos grafaitės Čackos metais. Ji buvo lenkų tiflologijos pradininkė, visą savo gyvenimą paskyrusi pagalbai neregiams – įkūrė Neregių globos draugiją bei Pranciškonių Kryžiaus tarnaičių seserų kongregaciją. Šio nutarimo tikslas – pagerbti jos išskirtinį palikimą ir atkreipti dėmesį į neregių poreikius.
Palaimintoji Motina Elžbieta Rožė Marija grafaitė Čacka gimė 1876 m. Būdama 22 metų ji neteko regėjimo, tačiau nepaisydama šios negandos pasišventė tarnystei kitiems. Ji sukūrė sisteminę neregių globą – įsteigė mokyklą, biblioteką, globos namus ir profesines dirbtuves, suburdama centrą Laskuose, netoli Varšuvos. Ji buvo tiflologijos – mokslo apie neregius – pionierė ir Pranciškonių Kryžiaus tarnaičių seserų kongregacijos įkūrėja. 

Asociacija „Odra – Niemen“ Wielkopolska jau daugelį metų puoselėja gražią ir prasmingą tradiciją – prieš didžiąsias Kalėdų šventes Vidurio ir Vakarų Lenkijoje, istoriniame Didžiosios Lenkijos regione tarp Vislos ir Odros upių, rengia kasmetinę gerumo akciją „Rodacy Bohaterom.PL – Paczka Pamięci“ („Tautiečiai didvyriams“).
Ši kilni iniciatyva skirta už Lenkijos ribų gyvenantiems tautiečiams – kovų veteranams, mokytojams, visuomenės veikėjams, senjorams, šeimoms. Tai – gyva atmintis ir nuoširdi padėka žmonėms, kurie savo kasdieniu darbu liudija patriotizmą: saugo istorines lenkų kovų vietas, rūpinasi patriotų amžinojo poilsio vietomis, puoselėja ir skleidžia lenkų kultūrą bei tradicijas.

Kartu su kalėdiniais sveikinimais į Vandžiogalos Lenkų biblioteką atkeliavo ir ypatinga dovana – siuntinys su knygomis iš Lenkijos. Tai Vroclavo Genealoginės draugijos metinis leidinys „Parantele“ bei Marta Raczyńska-Kruk knyga „Homo explorans“, pasakojanti apie genealoginės atminties geografiją šiuolaikinėje Lenkijoje. Džiugu, kad šioje knygoje minima ir Vandžiogala.
Šias knygas atsiuntė mūsų bičiulė iš Vroclavo – Mieczysława Skarżyńska, su kuria mus sieja ilgametis, nuoširdus ir prasmingas kūrybinis bendradarbiavimas. Ji yra viena iš Vroclavo Genealoginės draugijos metinio leidinio „Parantele“ redaktorių. Ne kartą šiame leidinyje ji rašė apie Vandžiogalos lenkus ir jų veiklą.

Naujųjų metų išvakarėse Vandžiogalos lenkų bendruomenė susitelkė tyliai, bet prasmingai apžvelgti 2025-aisiais nueitą kelią. Metai buvo dosnūs darbais, pastangomis ir gyvu rūpesčiu tuo, kas brangu – tikėjimu, istorine atmintimi, tautiniu ir kultūriniu paveldu, jaunąja karta ir amžinojo poilsio vietų ramybe.
Visuomeniniais, savanoriškais pagrindais vandžiogaliečiai lenkai nuveikė išties daug: rūpinosi sakraliniais objektais, puoselėjo tautinio paveldo ženklus, saugojo istorinę atmintį, prižiūrėjo kovų ir amžinojo poilsio vietas ne tik Vandžiogaloje, bet ir kitose senojo Liaudos krašto vietovėse. Ši jau daugelį metų brandinama ir su meile tęsiama veikla kasmet duoda vis ryškesnių vaisių.

Šv. Kalėdų Dvasia teatneša
į Jūsų širdis Ramybę,
suteikia Vilties ir įkvepia gėriui.
O Naujieji Metai tebūna kupini stiprybės,
sėkmės ir taikos!
Linki Vandžiogalos lenkai

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje
Kūčių vakarą, gruodžio 24 dieną,
Piemenėlių Šv. Mišios įvyks 19 val.
Jėzaus užgimimas - Kalėdos gruodžio 25 dieną
iškilmingos Šv. Mišios įvyks 10.00 val.
bendros lietuviams ir lenkams.

Kad ir kur likimas mus nublokštų, kad ir kokie būtume, visada yra žmonių, kurie mus prisimena. Ta prisiminimo šviesa – lyg negęstantis žiburys – nuolat pasiekia ir Vandžiogalą. Ją neša bičiuliai iš Lenkijos Pamario krašto, asociacijos Traugutt.org savanoriai. Metai iš metų juos pažįstame kaip žmones, kurie savo laiką, rankas ir širdis dovanoja kitiems. Jų karitatyvinė veikla – tarsi priešprieša šiandienos pasaulio skubėjimui, nuasmeninimui, atšalimui. Su jais jaučiame, kad šilti santykiai, tikėjimas, supratimas ir bendrystė vis dar gali skleistis taip pat dosniai, kaip senosios Šv. Kalėdos.
Gruodžio 6-osios popietę, kai pirmosios adventinės savaitės ramybė lėtai klojo sidabrinį šydą ant miestelio, į Vandžiogalą atkeliavo mūsų bičiuliai iš Gdansko – Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs, jo pavaduotoja Marta Gruszkowska ir jų ištikimi savanoriai.

Sekmadienį, gruodžio 14 dieną, Vilniuje, Lenkų kultūros rūmuose, į tradicinį Lietuvos lenkų sąjungos kalėdinį vakarą susirinko organizacijos nariai, bičiuliai ir rėmėjai – žmonės, kuriuos jungia bendra istorija, kultūra ir gyva lenkiškoji tapatybė. Simbolinis plotkelės dalijimasis ir nuoširdūs kalėdiniai linkėjimai pripildė salę pakilios nuotaikos, šilumos ir bendrystės jausmo.
Į šventiškai nusiteikusią auditoriją kreipėsi vakaro vedėjai Edyta Tamošiūnaitė ir Waldemaras Śliżewskis, pasveikinę aktyvius lenkų bendruomenės Lietuvoje veikėjus, gausius organizacijos draugus bei garbius svečius ir pakvietę visus drauge išgyventi šią prasmingą akimirką.
„Šventasis Jonas Paulius II yra pasakęs: „Kūdikis, gulintis ėdžiose – štai Dievo ženklas. Tai vilties ženklas visai žmonijai. Mažas ir trapus, kuklus ir tylus, tačiau kupinas Dievo galios“.

1918–1940 metais susiformavęs modernus lietuviškasis nacionalinis naratyvas buvo ypač nukreiptas prieš lenkų tautines bendrijas. Jis nekilo vien iš 1919 metų vykusios Vilniaus okupacijos; šis diskursas užaugo palaipsniui – kai buvusiose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėse vykstant modernių tautų formavimosi procesams, lenko tapatybės suvokimas patyrė daug įvairių krizių. Konflikto ištakos siekia dar tarpukario pradžią. Prasidėjęs modernusis lietuvių tautinis judėjimas atspindėjo to meto bendras Europos nacionalines idėjas, kurios pirmiausia skleidėsi kultūrinėje terpėje. Augančios lietuvių tautinės mikrogrupės dažnai žvelgė neigiamai į stipriai dominuojančią lenkų bendruomenę, kuri kai kuriose vietovėse sudarė gyventojų daugumą.