„Matko, nie opuszczaj nas“ („Motina, neeapleiski mūsų“) - daugelį metų šią giesmę kiekvieną sekmadienį prieš Šv. Mišių pradžią Švč. Trejybės bažnyčioje gieda lenkų giesmininkai, kreipdamiesi į Dangiškąją Dievo Motiną.

Nuo seniausių laikų Vandžiogala garsėjo bažnytiniu lenkų choru. Daugiau nei iš 50 parapijos kaimų ir vienkiemių sekmadieniais ir per šventes tikintieji gausiai rinkdavosi į Švč. Trejybės bažnyčią. Bažnyčiai patarnaujančių vargonininkų pareiga buvo ne tik patiems groti Šv. Mišių liturgijoje, bet ir mokinti, paruošti giesmininkus bažnytiniam chorui. Anais laikais norinčių giedoti bažnytiniame chore nestigo. Jame giedojo ne tik entuziastai iš miestelio, bet jungėsi ir balsingi žmonės iš atokesnių parapijos kaimų ir vienkiemių.

Šią vasarą nemažai tautiečių kreipėsi prašydami pagalbos ieškant savo protėvių ir kitų giminaičių, įvairiais amžiais gyvenusių mūsų vietovėse, pėdsakų. Vieni, turėdami daugiau žinių apie savo gimines, kiti mažiau, visada norėdavo surasti ir jų amžinojo poilsio vietą. Deja, ne visiems tai pavykdavo. O ir padėti sudėtinga. Seniesiems mediniams ir metaliniams kryžiams, o ir akmens paminklams laikas nėra gailestingas. Jie sunyko, ant jų esantys užrašai pasidarė neįskaitomi. Kiti paprasčiausiai susmego į žemę, nusinešdami ir ant jų parašytą žinią, kas po jais senajame šventoriuje ilsisi.

Praėjusio šeštadienio pavakarę vandžiogaliečiai lenkai pasitiko į miestelį užsukusius svečius – išskirtinių, pažintinių, kultūrinių kelionių mėgėjų grupę. Šias keliones po Lietuvos provinciją organizuoja „Jazztravel“ – „Litaura“ kelionių agentūra. Jas veda VDU docentas, istorijos mokslų daktaras, LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius.

Vandžiogaliečiai lenkai visada atvykusiems svečiams stengiasi parodyti kuo daugiau mūsų krašto autentikos ir unikalumo. Daugelį metų rinkta istorinė medžiaga, čia seniau gyvenusių žmonių pasakojimai, atsiminimai, tebesantys laiko ženklai padeda suprasti šio krašto žmonių santykius, leidžia atkurti jo savitą kultūrinę ir etninę raidą.

Po metų pertraukos, sekmadienį, rugsėjo 12 dieną, tradiciškai Šalčininkų rajono mero Zdzislavo Palevičiaus pakviesti, jau devintą kartą vandžiogaliečiai dalyvavo čia vykusioje Derliaus šventėje „Dożynki – 2021“. Ši ypatinga, graži rudens šventė – renginys mus visada vilioja savo įvairiataute ir įvairialype kultūrine menine programa ir pramogomis, kurių čia visada būna daug.

Ir šį kartą Derliaus šventė šurmuliavo Šalčininkų miesto pramogų parke. Jos organizatoriai – Šalčininkų rajono savivaldybė ir kultūros centras.

Bičiulių susitikimas Vandžiogaloje

Žolinės atlaidai ir bičiulių susitikimas Vandžiogaloje, 2021 – 08 – 15

Šią savaitę turėjome svečių, visada laukiamų ir labai išsiilgtų, mūsų bičiulių „Rajd Katyński – Ponary pamiętamy“ grupės motociklininkų.
Jie kasmet rugsėjo mėnesio pradžioje atvyksta į mūsų kraštą, kur aplanko ir pagerbia lenkų istorinės atminties vietas. Ir šį kartą komandoro Marcin Gałecki vadovaujami mus aplankė ne tik seni pažįstami, bet ir nauji svečiai. Juos teko supažindinti su Vandžiogalos kraštu ir jame esančiomis lenkų istorinės atminties vietomis. Mes papasakojome apie šio krašto išskirtinumą, čia gyvenusių lenkų indėlį ir reikšmę kovose už krašto laisvę ir nepriklausomybę.

Susitinki žmogų ir jis provokuoja sudėtingiausius klausimus. Taigi ir norisi klausti, ar daug yra žmonių, kurie mato, supranta, jaučia ir vertina plačią visuomeninę kultūrinę veiklą, saugo tikėjimą, tradicijas, tapatybę, kalbą, istorinę atmintį ir paveldą esant nepalankiai ir nedraugiškai aplinkai?
Tikriausiai nedaug, bet mums pasisekė. Toks žmogus- mūsų tautietis Vroclavo universiteto H. Teisseyre vardo Geologijos muziejaus vadovas dr. Paweł Raczyński. Jis ir praėjusiais metais su dukra Aleksandra viešėjo Vandžiogaloje. Tada užsimezgė šilti, draugiški ryšiai. Dr. Paweł Raczyński Vandžiogalos Lenkų bibliotekai tada užsakė mėnraščio mokslo populiarinimo žurnalo „Wiedza i życia“ („Mokslas ir gyvenimas“) metinę prenumeratą.