Kai rudens vėjai pradeda šiaušti medžių lapus, o dienos tampa trumpesnės už naktį, Lietuvoje ima rusenti ypatinga šviesa – žvakių liepsnelių jūra kapinėse. Tai metas, kai sustoja kasdienybės šurmulys, kai mintys ir širdys grįžta prie tų, kurie jau iškeliavo anapus. Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpis – tai mūsų tautos atminties ir dvasinio ryšio su praeitimi simbolis.
Tačiau šiandien, kai į kapines atvykstame automobiliais ir uždegame žvakes nuo žiebtuvėlio, verta prisiminti, kaip šias šventes išgyveno mūsų tėvai ir seneliai – dar ano šimtmečio septintajame dešimtmetyje.
Atmintyje gyvas paprastumo grožis. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia anuomet buvo pilna žmonių nuo ankstyvo ryto.

Visų šventųjų šventė
Lapkričio 1 d. (šeštadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Prieš šv. Mišias bus užrašomos intencijos už Jūsų gyvuosius ir mirusius.
Vėlinės
Lapkričio 2 d. (sekmadienis)
9.00 val. – šv. Mišios lenkų kalba
10.00 val. – šv. Mišios lietuvių kalba
Lapkričio 1 – 8 d. Vėlinių oktava – maldų už mirusius aštuondienis: 
visos šv. Mišios bus aukojamos Jūsų intencijomis.

Tarsi nematoma Apvaizdos ranka praėjusį savaitgalį į rudenėjančią Vandžiogalą sukvietė žinomų, mūsų kraštui nusipelniusių žmonių palikuonis. Tai jau tampa gražia tradicija – jie kasmet aplanko senąjį bažnyčios šventorių, pagerbia čia amžinojo poilsio atgulusių savo protėvių kapus, susitinka su vandžiogaliečiais lenkais, su kuriais juos nuo seno sieja ypatingi ryšiai.
Praėjusį savaitgalį šventoriuje susitikome su Kazimieravos dvaro ir jo žemių savininkų – Gorskich (Gorskių) giminės – palikuonimis iš Varšuvos. Kartu prisiminėme senus laikus ir jų giminės atstovus, su kuriais vandžiogaliečiai lenkai bendravo dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tada užsimezgę artimi ir šilti santykiai tęsiasi jau beveik pusę amžiaus.

Savanorystė vandžiogaliečiams lenkams yra svarbi vertybė. Jie atlieka įvairius darbus be atlygio, vadovaudamiesi Šv. Rašto išmintimi ir katalikišku gyvenimo būdu. Visa tai jiems ne tik įdomu, bet ir prasminga. Ilgi savanorystės metai branginami ir jais didžiuojamasi.
Tai patvirtina dar vienas įvykis senajame Vandžiogalos šventoriuje, kurio šimtamečiai medžiai kartais kelia pavojų antkapiniams paminklams. Galingos senos liepos šaknys pakėlė ir išvertė šalia stovėjusį gražų, prieš daugiau nei šimtmetį iš švediško rausvo granito pastatytą paminklą. Užrašas ant jo liudija, kad čia palaidota 1916 m. mirusi vos devyniolikos sulaukusi Emilija Bolcewicz. Tai – vienas iš daugelio atvejų, kai griūvantys medžiai šventoriuje naikina paminklus.

Praėjusį savaitgalį į Vandžiogalos miestelį atkeliavo ypatingi svečiai. Iš tolimos vakarų Lenkijos, iš Ščecino, čia atvyko Barbara iš Snarskių giminės Krawczyk. Ją lydėjo dukra ir žentas – būtent jie ir padovanojo šią kelionę, kupiną sentimentų ir prisiminimų, į vietas, kur gyveno jos tėvai bei protėviai.
Barbaros seneliai – kalvis Juozapas Snarskis ir siuvėja Emilija Karpavičiūtė – tarpukariu kūrė savo gyvenimą Vandžiogaloje. Čia, 1923 metais, gimė ir jų dukra Genoefa – Barbaros mama. Namas, kurį sunkiai dirbdami jie pastatė, tapo jaukių vakarų, vaikystės juoko ir svajonių vieta. Tačiau ramybę vis griaudavo neramūs laikai: 1941-ųjų trėmimai į Sibirą, vokiečių okupacija, vėl sugrįžę sovietai...

Sekmadienį, rugsėjo 21-ąją, Rūdiškėse surengta jau 22-oji tradicinė derliaus šventė „Plon 2025“. Renginį organizavo Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyrius. Į šventę susirinko Rūdiškių bei Trakų rajono gyventojai, Lietuvos lenkų sąjungos nariai ir svečiai, tarp jų – ir lenkų bendruomenės atstovai iš Vandžiogalos, kurie čia dalyvavo jau dešimtą kartą.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Rūdiškių Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčioje, vadovaujant klebonui kun. Valdemarui Ulčukevičiui. Giedojimu Šv. Mišias papuošė ansamblis „Stare Troki“. Po mišių miestelio aikštėje vyko pagrindinė programa, prasidėjusi daina „Plon, niesiemy plon w gospodarza dom“.

Praėjusį savaitgalį, rugsėjo 14 d., jau tryliktą kartą vandžiogaliečiai lenkai dalyvavo Šalčininkuose vykusioje derliaus šventėje „Dożynki 2025“.
Derliaus šventė – tai ypatinga diena, kai visi susirenka draugėn pasidžiaugti gausiu derliumi ir bendryste. Tai šventė, kurioje skamba dainos, sukasi šokėjai, kvepia namine duona ir pyragais, o širdys prisipildo dėkingumo už žemės dovanas. Čia susitinka kaimynai, draugai ir šeimos – visi, kurie nori dalintis džiaugsmu, buvimu kartu ir kurti nepamirštamą šventinę atmosferą.
Svarbiausia, kad Šalčininkų krašte jau 22 metus puoselėjamos tradicijos – dėkingumas už duonos kepalą, bendros maldos ir meilė žemei. Kartu perduodama protėvių patirtis, saugomi tradiciniai šokiai ir dainos, stiprinama bendruomeniškumo dvasia bei puoselėjamas darbštumas.

Sekmadienį, rugsėjo 7-osios rytą, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, prašant Dievo palaimos ir globos visiems lenkų motociklininkų asociacijos „Stowarzyszenie Kocham Polskę“ II reido „Ponary – Katyń“ dalyviams.
Tarp jų – ir seni mūsų bičiuliai. Rugpjūčio 15-ąją jie dalyvavo Vandžiogaloje vykusiuose Žolinės atlaiduose, kartu su vietos lenkais meldėsi ir dalyvavo tradiciniame kasmetiniame tautiečių susitikime. Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniams svečiai atvežė dovanų, taip pat vainikų ir žvakių. Jie paprašė, kad pirmosios mokslo metų pamokos metu mokiniai vainikus ir žvakes padėtų ant nusipelniusių mūsų kraštui lenkų kapų – taip pagerbdami jų atminimą. Istorinė atmintis – šventa ir garbinga pareiga.

Free Joomla! template by Age Themes