Rugpjūčio 18 dieną Vandžiogaloje viešėjo Poznanės A.Mickevičiaus Klasikinės lenkų filologijos universiteto dėstytojos hab. dr. Monika Wójciak ir hab. dr. Barbara Sobczak. Šias mokslininkes į Vandžiogalą atvedė didelis noras pažinti šias vietoves ir jose gyvenančius lenkus, o viena iš jų ieškojo medžiagos būsimai monografijai apie Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gyvenimą. Tokiam pasirinkimui didelę įtaką padarė poeto kūryba, kuriai viešnios neabejingos.

Poznanės universiteto dėstytojų paprašytas, šių eilučių autorius sutiko pasidalinti savo prisiminimais ir refleksijomis apie poetą Česlovą Milošą ir parodyti vietas, susijusias su jo giminės istorija. Viešnios norėjo pažinti poetą supusią aplinką.

Praeitą savaitę Kauno rajone bendrinės kalbos standarto zonoje vyko Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslinių darbuotojų tiriamoji ekspedicija. Tai pirmoji tokio formato šio centro mokslinė ekspedicija, tirianti vetinių kalbų įtaką bendrinei kalbai šiame krašte. Ekspedicijos darbuotojų tikslas – ištirti vietinių kalbų kontaktus Vandžiogalos, Domeikavos, Neveronių ir Lapių seniūnijose.

Mokslininkės – tyrėjos prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Geržotaitė ir dokt. Simona Vyniautaitė rugpjūčio 12 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje susitiko su Vandžiogalos lenkų bendruomenės atstovais.

Ketvirtadienį (2019 08 15) Vandžiogalos bažnyčioje palaimintai tvyrojo žolynų kvapas. Akis ir širdis džiugino papuošti altoriai, pasipuošę žmonės, pakylėta dvasia. Visa diena priminė Moters misiją – skleisti grožį. Tai ji bažnyčios pavidalu kovoja su blogiu žemėje, kovoja, kad būtų gražiau ir geriau gyventi. Tai ji kelia dvasinės būklės klausimą. Gyvename geriau, kai nusivalome kasdienybės dulkes, kai susikalbame, kai pamirštame tuštybę, apkalbas, rietenas, kai drauge keliame akis į Dangų ir užtraukiame giesmę ar dainą. Ši diena mums visiems primena išaukštintą moteriškumą, saulėtosios, gėlėtosios Moters sielos grožį. Esame dėkingi Vandžiogalos moterims, negalvojusioms apie save.

Tikėjimo ir vilties kupini, pilietiškai aktyvūs Vandžiogalos parapijos lenkų karitiečiai, savanoriai puikiai suvokdami, jog ne kas kitas, o jie patys yra savo senosios šventovės šeimininkai, toliau ją puoselėja ir visada rūpinasi jos paruošimu didžiosioms šventėms.
Keletą savaičių jie ruošėsi didiesiems Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidams Vandžiogaloje. O darbų buvo daug. Nuo altorių buvo valomos dulkės, valomi kilimai, plaunamos grindys ir bažnytiniai rūbai.

Lenkų kalbos mokyklėlės mokinėms pareiškus norą barstyti gėles šventinės Eucharistinės procesijos metu ne vieną kartą su mokytoja Leonija ir savo artimaisiais repetuodavo.

Žolinė – graži šventė tautiečiams ir svečiams susitikti, pabendrauti, pasidalyti savo pasiekimais, įspūdžiais ir kartu, pamiršus visus rūpesčius, šauniai pasilinksminti. Vandžiogaliečiai lenkai kasmet rengia tautiečių šventinį susitikimą: pakviečia svečius, ruošia šventinę programą ir vaišes. Taip palaiko senąsias, atėjusias iš amžių glūdumos tradicijas, kurios byloja, kad per Žolinę negalima likti vieniems, - gyvenimas bus skurdus. Džiaugtis ypač gera, juolab rugiapjūtė jau baigta, aruodai pilni. Taigi reikia dalytis tuo, ką Viešpats davė. Norėdami būti bendruomeniški katalikai, kasmet organizuojame tradicinį tautiečių susitikimą.

Žolinės atlaidai Vandžiogaloje nuo seno yra didelė šventė ne tik vietiniams gyventojams, bet ir jų svečiams, piligrimams. Taigi, ir praėjusį ketvirtadienį, rugpjūčio 15 dieną, jau nuo ankstyvo ryto į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią su pievų gėlių puokštėmis rankose gausiai rinkosi vandžiogaliečiai, svečiai ir piligrimai iš aplinkinių miestų ir rajonų. Dauguma jų kalbėjo ir bendravo lenkų kalba. Į Žolinės atlaidus atvyko ir žinomi mokslo žmonės, iš mūsų krašto kilusių garsių žmonių palikuonys, kurie tarsi iš naujo atranda savo protėvių žemę. Juos visus į Vandžiogalą traukia nuo amžių čia gyvenusių ir gyvenančių lenkų atmintis, dvasios bendrystė, išskirtinė šventovė, didelis noras dar ir dar kartą sugrįžti, susitikti ir atsiminti.

Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidai            
                        rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį
Pamaldos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Po Mišių bendra Eucharistinė procesija.
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.

Į pamaldas derėtų atsinešti žolynų, javų puokščių, vaisių, kurie bus pašventinti.

Po Šv. Mišių 12.00 val. Stankūnų kaime „Banginio” sodyboje vyks tradicinis kasmetinis tautiečių, atlaidų dalyvių susitikimas. Šventiniame koncerte dalyvaus atlikėjai Dariusz Niedźwiecki ir trio "Hanki”. Nuoširdžiai kviečiame!

Istorinių kelionių mėgėjai iš Lenkijos, tautiečiai, kažkada gyvenę šiame krašte, bet vėliau jį palikę, vėl iš naujo ar pirmą kartą atranda Vandžiogalą. Svečių gausa praėjusią savaitę džiugino ir stebino vandžiogaliečius lenkus.
Mus aplankė kraštietė, jaunesnosios kartos Skirgailų giminės atstovė, gyvenusi JAV, o dabar su šeima grįžusi į Europą ir gyvenanti Olandijoje. Moteris atvyko į Vandžiogalą, kad vėl pamatytų, pajustų išskirtinę šio miestelio atmosferą. Kalbėdama su šių eilučių autoriumi pašnekovė paniro į vaikystės prisiminimus, regėtus vaizdinius, pajaustą stiprią magišką energiją, būnant Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje, matant maldininkų gausą ir jų lenkiškai giedamas giesmes.

Paskutinės liepos mėnesio dienos pavakare vandžiogaliečius aplankė iš Varšuvos atvykęs jų geras bičiulis istorikas, keliautojas, fotografas, knygų autorius, tarptautinių mokslinių istorinių konferencijų organizatorius dr. Jan Skłodowski.

Vakare Lenkų bibliotekoje turėjome puikią galimybę pabendrauti su mūsų bičiuliu dr. Jan Skłodowski. Svečias atvežė ir padovanojo Vandžiogalos Lenkų bibliotekai naujų knygų. Viena iš jų - šiais metais išleista nauja istoriografinė knyga „Zapomniane uzcelnie Rzeczpospolitej. Kroże. Krzemienec. Podoliniec“ („Užmirštos Žečpospolitos aukštosios mokyklos. Kražiai. Kremieniecas. Podoliniecas“).