Vandžiogalos senajame šventoriuje garbingiausioje laidojimo vietoje, šalia bažnyčios priešais presbiteriją tradiciškai buvo laidojami bažnyčios fundatoriai, jos rėmėjai ir nusipelnę šiam kraštui žmonės. Čia stovi ir didingiausi jiems pastatyti paminklai. Čia palaidoti žinomi Vandžiogalos krašte tituluoti lenkų bajorai: M.Karsnickis (M.Karśnicki, herbas Leliwa), M.Kaševskis (M.Kaszewski, herbas Prawdzic), K.Januškevičius (K.Januszkiewicz, herbas Lubicz), J.Dackevičius (J.Dackiewicz, herbas Dębno) ir kiti. Ant jų kapų ir šalia auga seni, pakrypę ir išpuvę avariniai medžiai. Tai daugelio metų netvarkos ir nepagarbos čia palaidotiems garbingiems žmonėms – Švč. Trejybės Bažnyčios rėmėjams, 1863 metų sukilimo dalyviams ženklas.

Medinė Švč. Trejybės bažnyčia Vandžiogaloje senaisiais laikais ne  kartą buvo dengiama gontais – skiedromis. Tik praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais galutinai sutrešus skiedrinei stogo dangai, bažnyčia buvo  uždengta molinėmis čerpėmis. Deja, jos nepasiteisino: pro plyšius į vidų skverbėsi vanduo ir sniegas. Buvo pažeistos bažnyčios lubų konstrukcijos. Todėl nuspręsta greitai čerpes pakeisti skarda.
Praėjus daugiau nei 60 metų be tinkamos ir nuolatinės priežiūros skardinis stogas pasidarė pralaidus vandeniui ir drėgmei. Dėl to atidrėko lubų tinkas,  įvairiose vietose suskilinėjo ir pradėjo kristi žemėn.

Bažnyčios stogo renovacijos darbams einant į pabaigą suremontuotas, sutvarkytas virš apsidės kraigo iškilęs „svogūno“ formos bažnyčios bokštelis su metaliniu kryžiumi. Kalvio, liaudies meistro, darbo metalinis apsidės bokštelio kryžius yra autentiškas smailiojo pagrindinio bažnyčios bokšto - 2 m 10 cm aukščio, kryžmos ilgis 1m 20cm - kryžiui. Šio kryžiaus konstrukcija ir ornamentika geriau išsilaikiusi, nei pagrindinio. Nuvalytas nuo rudžių, nudažytas sidabro spalvos metalo dažais kryžius pritvirtintas prie bokštelio medinės dalies naujomis tvirtinimo detalėmis. Patrešusi medinė konstrukcijos dalis buvo pakeista nauja mediena.

Vandžiogalos krašte 1863 metų Sausio sukilimas paliko ryškius pėdsakus ir skausmingas pasekmes, čia vyko sukilėlių kovos, čia jų kapai ir sudegintas kaimas... Čia stovi simboliniai paminklai primenantys anų laikų tragiškus įvykius.

Šaltą sausio 27 dienos sekmadienį po pamaldų Švč. Trejybės bažnyčioje, po pamokėlių sekmadieninėje lenkų kalbos mokyklėlėje patys ištvermingiausi mokiniai nepabūgę šalčio ir gausybės sniego kartu su savo mokytoja Leonija Petrauskaite nusprendė bristi prie sukilėlių atminties vietų, ten uždegti žvakes, pagerbti istorinę atmintį.

Ir vėl po savaitę trukusio labdaros maratono po Vilnijos kraštą mūsų bičiuliai iš Traugutt.org draugijos praėjusį sekmadienį, prieš grįždami į namus Lenkijos Pamario kraštą – Gdanską, jau su didesne grupe savanorių ir dovanomis trumpam užsuko į Vandžiogalą.

Lenkų bibliotekoje susipažinome ir su tautiečiais savanoriais iš Anglijos, kurie nebe pirmi metai kartu savanoriauja ir padeda draugijai vystyti labdaros projektus. Visi kartu aptarėme karitatyvinę veiklą ir savanorystę, jos svarbą ir reikalingumą materialėjančiame pasaulyje. Pokalbiuose su tautiečiais dar kartą įsitikinome, kad tokie artimi šilti santykiai, supratimas, bendrystė, dalinimasis, tikėjimas mus vienija.

Sekmadienį, sausio 13 dienos vidurdienį, į Vandžiogalos Lenkų bibliotekos duris pasibeldė svečiai iš Lenkijos. Pas mus atvyko visuomeninės asociacijos Traugutt org. pirmininkas Jacek Świs su savo draugais - mūsų mielais, jautriais ir rūpestingais bičiuliais.

Bibliotekoje vyko sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokinių pamokos. Mokytoja Leonija Petrauskaitė supažindino svečius su kai kuriais pamokėlėje esančiais mokiniais. Susipažinę jie atvykusiems svečiams padovanojo muzikinę dovaną – lenkų kalba sugiedojo keletą Kalėdinių giesmių. Mokiniai padėkojo svečiams už praeitų metų dovaną – pažintinę kelonę į Vilnių.

Dar visai neseniai, 2018 metų kovo 29 dieną, Didįjį ketvirtadienį, pučiant stipriam šiaurės vakarų vėjui, jo gūsiai atplėšė nuo metų naštos silpną Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčios bokšto visą medinę priekinę sieną. Siena dideliame aukštyje stipriame vėjyje pavojingai siūbavo grasindama kiekvieną akimirką nukristi, - buvome per plauką nuo nelaimės.
Šiandien visos bokšto pakopos jau perkaltos naujomis medinėmis dažytomis lentomis, nuimta senoji skarda. Pietinėje bokšto pakopos dalyje, kuri daugiausia nukentėjo nuo atmosferos poveikio, pakeisti grebėstai, visur perkaltos vėjalentės, skirtos stogo krašto sandarinimui, apsaugai nuo šoninio vėjo gūsių ir lietaus patekimo po danga, taip pat pritvirtinti lietaus latakai.

Knyga – vertinga ir laukiama Kalėdų dovana. Dar vertingesnė ji tampa, kai joje rašo apie mus... Būtent tokią knygą šiemet gavo vandžiogaliečiai. Kalėdinių švenčių metu į Vandžiogalos Lenkų biblioteką atkeliavo siuntinys su ką tik išleistu Šlionsko žemės (Lenkija) Vroclavo geneologinės draugijos metiniu leidiniu „Parantele“.

Šiame solidžiame istoriniame geneologiniame leidinyje net dvylikos puslapių straipsnis „Polacy z Wędziagoły na Laudzie“ („Vandžiogalos lenkai Liaudos krašte“). Straipsnio autorė – mūsų bičiulė Mieczysława Skarżyńska, su kuria mus sieja nuoširdus kūrybinis bendradarbiavimas.

Savaitgalį Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje įvykęs susitikimas su svečiais iš Vroclavo (Lenkija) buvo ypatingas ir įsimintinas.

Pas mus svečiavosi Vroclavo universiteto Tarptautinių studijų instituto daktaras Marcin Kočan su broliu. Svečiai iš Vroclavo džiaugėsi susitikimu ir galimybe pabuvoti protėvių žemėje, susipažinti su čia gyvenančiais tautiečiais, daugiau sužinoti apie čia nuo seno gyvenusią Kočanų giminę. Kočanų giminės atstovai, išsibarstę Liaudos krašte, Vandžiogalos žemėje gyveno ne vieną šimtmetį. Jie - net dviejų čia vykusių 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyviai.