Česlovo Milošo gimtinėje Šateiniuose tris dienas vyko studijų savaitgalis. Šio renginio organizatoriai – „Santara – Šviesa“. Tai liberalios minties judėjimas, Jungtinių Amerikos valstijose lietuvių įkurta organizacija - federacija. Renginio  metu skaityti pranešimai,  vyko diskusijos mūsų šaliai ir pasauliui aktualiomis temomis, organizuota  kultūrinė – pažintinė programa. Studijų savaitgalis – puiki proga susiburti bendruomenei, tai galimybė studentams, akademiniam jaunimui atrasti savitą „santarietiškos“ dvasios pajautimą, kuriame susijungia tradicija ir naujumo paieškos, čia drauge kuriama „Santaros – Šviesos“ ateities vizija.

Rugpjūčio 30 dienos pavakarę po ilgos kelionės į Vandžiogalą atvyko reido „Paneriai – Katynė“ motociklininkai, ne visi – dalis jų dar buvo įstrigę Rusijos pasienyje...
Šis reidas startavo rugpjūčio 24 dieną Varšuvoje. Ne vieną tūkstantį kilometrų besidriekiančioje trasoje buvo lankomos istorinės lenkų tautos kovų už nepriklausomybę ir tautos tragedijų vietos: Sokolka, Paneriai, Vilnius, Zalavas, Smolenskas, Katynė. Katynė –  ypatinga vieta lenkų tautos atmintyje. Katynės miške 1940 metų pavasarį bolševikų NKVD nužudė kelias dešimtis tūkstančių lenkų karo belaisvių, čia 2010 metų pavasarį skrisdamas pagerbti nužudytuosius lėktuvo katastrofoje žuvo Lenkijos prezidentas L. Kaczyński ir kiti delegacijos nariai.

Rugpjūčio 18 dienos pavakarę iš Lenkijos į Vandžiogalą autostopu atvyko grupė lenkų harcerų (skautų), susidedanti iš devynių licėjaus moksleivių ir studentų iš Lubartów miesto, esančio rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Tai 1 – oji Lubartów lenkų harcerų keliautojų komanda „Zmrok“ („Sutema“). Grupės vadovas -  Jan Ślifirczyk HR. Atvykę svečiai apsistojo Vandžiogalos lenkų bibliotekoje. Vandžiogaliečiai lenkai svečiams papasakojo apie save, savo veiklą, parodė bibliotekoje esančias knygas. Pokalbio metu aptarėme kitos dienos veiksmų planą. Harcerai (skautai) pareiškė didelį norą savo gerais darbais pagelbėti bendruomenei. Buvo nutarta, kad jie padirbės senajame šventoriuje.

Kitą dieną po Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo atlaidų - vandžiogaliečiai lenkai kartu su savo svečiais iš Lenkijos, Vroclavo miesto draugijos „Odra – Niemen” nariais, išsiruošė į pažintinę kelionę po istorinį Liaudos kraštą.
Ryte išvykome iš Vandžiogalos šiaurės kryptimi. Pirmas sustojimas – Kėdainiai. Aplankėme Kėdainių senamiestį, šio įvairiataučio ir daugiakultūrio miesto vietas, menančias istorinius, tragiškus  įvykius, čia gyvenusius ir kūrusius žymius šio krašto žmones.
Atsisveikinę su šių dienų Kėdainiais, pasukome į šiaurę – Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo tėviškės link.

Visą prieššventinę savaitę vandžiogaliečiai lenkai savanoriai intensyviai dirbo, tvarkė ir puošė Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią – ruošėsi didiesiems Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo, Žolinės, atlaidams ir tradiciniam kasmetiniam tautiečių ir bičiulių susitikimui Vandžiogaloje.
Rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, atlaidai prasidėjo rytinėmis Šv. Mišiomis lenkų kalba, kurias aukojo Vandžiogalos klebonas, kunigas Tomas Trečiokas. Mišių metu giedojo ir savo giesmėmis Dievo Motiną – Švč. Mergelę Mariją – šlovino iš Vilnijos krašto atvykęs choras „Ballada“ (vad. Teresa Kołtan). Po Šv. Mišių vyko Eucharistinė procesija aplink bažnyčią. Pagerbdami Viešpatį Švč. Sakramente, gėles barstė, smilkalais smilkino, skambučiais skambino Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai.

Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo, Žolinių, atlaidai Vandžiogaloje vyks rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį:
9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Po mišių bendra Švč. Sakramento procesija.
10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Šv. Mišių liturgijos metu giedos ansamblis „Balada“ (vad. Teresa Koltan).
11.00 val. Šventinis koncertas: atlikėjai Ana Kolobovaitė (sopranas), akompanuoja Vytautas Lukočius.
Atlaidų svečiai: Vilnijos krašto ansamblis „Balada“ (vad. Teresa Koltan), asociacijos „Odra – Nieman“ atstovai.
12.00 val.Tradicinis kasmetinis tautiečių, atlaidų dalyvių, susitikimas – piknikas Kauno g. 83
Nuoširdžiai kviečiame!

Pirmadienio, liepos 29-osios, naktį pro Vandžiogalą praūžė liūtis ir stiprus vėjas. Kaip visada, po tokių audrų dažniausiai nukenčia senasis bažnyčios šventorius ir jame esantys  senųjų Vandžiogalos gyventojų amžinojo poilsio vietas ženklinantys istoriniai paminklai. Ne išimtis šį sykį. Mat virto šventoriuje augantys senieji šimtamečiai klevai, lūžtančios jų šakos daužė paminklus.
Senųjų avarinių medžių problema šventoriuje niekada nebuvo ir nėra sprendžiama. Vandžiogaliečiai lenkai jau kelis dešimtmečius kasmet vis primena, prašo, reikalauja vietinės savivaldos, kad būtų sprendžiama ši aktuali  problema, nes stambūs medžiai griūdami naikina senuosius paminklus, kurie yra svarbūs  krašto istorinės atminties ženklai.