Po Šventų Padėkos mišių prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo Aušros Vartuose vandžiogaliečiai lenkai drauge su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniaisiais mokiniais ilgiau Vilniuje neužsibuvo, nes visi buvo pakviesti į šventinę gegužinę  Dūkštose Vilniaus rajone.
Vandžiogaliečius Dūkštose prie kryžiaus, esančio šalia kultūros centro, pasitiko šeimininkai ir maloniai pakvietė į vidų. Šventė, skirta Gegužės 3-iosios dienai paminėti, prasidėjo koncertu. Scenoje pasirodė vietos kolektyvai, taip pat svečiai iš kaimyninės Sudervės. Nuotaikingi atlikėjų pasirodymai pakėlė nuotaiką šventės dalyviams. Po koncerto visi svečiai buvo pakviesti prie vaišių stalo.

Pasibaigus minėjimui Rasų kapinėse, vandžiogaliečiai lenkai drauge su Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės vyresniais mokiniais nuskubėjo į Nepriklausomybės aikštę Vilniuje, kur įsikūręs Lietuvos Respublikos Seimas ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
Čia jau rinkosi tradicinio kasmetinio Lenkų parado dalyviai, atvykę iš visos Lietuvos, Lenkijos ir kitų kraštų. Visi kartu kaip viena didelė šeima norėjo pasidžiaugti: dainuodami, su vėliavomis rankose džiaugsmingai pražygiuoti pagrindinėmis Vilniaus gatvėmis iki pat Aušros vartų, prie stebuklais garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo  jungtis bendroje maldoje už Lietuvos lenkus ir visus tautiečius, išsibarsčiusius po visą platųjį pasaulį.

Ankstyvą gegužės 3 dienos rytą vandžiogaliečiai lenkai drauge su vyresniais Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniais išvyko į Gegužės 3-iosios dienos šventinius renginius Vilniuje.
Pirmasis sustojimas - Rasų kapinės. Čia sutikome besibūriuojančius žmones, kurie ruošėsi šventiniam renginiui, skirtam Gegužės 3-iosios Konstitucijos 234-osioms metinėms paminėti. Jį organizavo Lenkijos Ambasada Vilniuje.
Likusį laiką iki renginio pradžios išnaudojome istorinei ekskursijai po senąsias Rasų kapines, nes nedaug kas iš atvykusiųjų čia yra buvę. Apžiūrėjome įspūdingus paminklus – čia buvo laidojami įtakingi ir turtingi žmonės, čia palaidota daug Vilniaus universiteto profesorių. Literatų kalnelyje ilsisi žinomiausi XIX – XX amžiaus kultūros veikėjai: kompozitoriai, poetai, mokslo ir kultūros asmenybės. Aplankėme centrinę Rasų kapinių koplyčią, kur  palaidoti 1863-1864 metų sukilimo vadai ir dalyviai.

Su didžia pagarba nuoširdžiai dėkojame mūsų visuomenininkams – lenkams savanoriams, kurie savo pasiaukojamu darbu prisidėjo prie didžiausios šventės - Kristaus Prisikėlimo - Šv.Velykų organizavimo Vandžiogalos parapijoje.
Be jūsų supratingumo, geranoriškumo ir pagalbos Šv. Velykų šventimas Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje nebūtų įvykęs taip sklandžiai ir darniai.
Brangieji mūsų visuomenininkai savanoriai, altruistai, jau nebe viena dešimtis metų, kaip Jūs, negailėdami savo asmeninio laiko, energijos ir patirties, kasmet randate noro ir jėgų geriems darbams mūsų ypatingoje šventovėje.

Prisikėlęs Kristus mums dovanoja atgaivą,
džiaugsmą, Šv. Velykų ryto nuojautą.
Tegul bundanti žemė gaudžia Prisikėlimo varpais,
nešdama Jums
Gerumo, Vilties ir Atpirkimo džiaugsmą!

Linki Vandžiogalos lenkai

Didžioji savaitė ir Kristaus Prisikėlimas Vandžiogaloje
Didžiosios savaitės Tridienio Šv. Mišios ir apeigos Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje:
Balandžio 17 d. Didysis ketvirtadienis – 18.00 val.
Balandžio 18 d. Didysis penktadienis – 18.00 val.
Balandžio 19 d. Didysis šeštadienis – 18.00 val.
Balandžio 20 d. Sekmadienis – Kristaus Prisikėlimas (Velykos) – bendros iškilmingos Šv. Mišios abiems, lietuvių ir lenkų, bendruomenėms bus aukojamos 10.00 val.

Balandžio 13 diena - Verbų sekmadienis – Viešpaties kančios sekmadienis.
Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje vyks:
9 val. Šv. Mišios lenkų kalba.
Verbų sekmadienio procesija.
10 val. Šv. Mišios lietuvių kalba.
Bus šventinamos verbos.
Šeštasis gavėnios sekmadienis, juo prasideda Didžiosios savaitės liturginės apeigos.

Paskutinį kovo sekmadienį vandžiogaliečiai lenkai drauge su Šalčininkų ir Vilniaus rajonų nusipelniusiais švietimo, meno, kultūros ir savivaldybių darbuotojais bei kitais žinomais visuomenininkais išvyko  kelionėn į Europos Sąjungos Parlamentą Strasbūre.
Ši kelionė – tai europarlamentaro, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko Waldemar Tomaszewski dovana šiems žmonėms už jų pasiaukojamą darbą, aktyvų dalyvavimą puoselėjant krikščioniškas vertybes, gimtąją lenkų kalbą, kultūros, paveldo ir tradicijų saugojimą.
Kelionė buvo netrumpa, bet  patyrusios kelionių vadovės ir geros organizacijos dėka ji išvykos dalyviams neprailgo.

Kitos dienos rytą visi išvykos dalyviai atvyko į vokiškos ir prancūziškos dvasios persmelktą Strasbūro senamiestį. Jo architektūra neabejotinai palieka didžiausią įspūdį. Ryškiausiu jos akcentu yra miesto centre esanti katedra – Cathédrale Notre – Dame de Strasbourg (Strasbūro Dievo Motinos katedra). Tai išskirtiniu grožiu ir subtilumu pasižymintis gotikos architektūros perlas. Jos bokšto aukštis siekia 142 metrus. Ji pastatyta iš rožinio smiltainio, o statė ją beveik tris šimtmečius. Katedros viduje - neįtikėtini vitražai, kai kurie jų datuojami XIII-XIV a.  ir dar daug kitų šedevrų bei įdomybių.
Strasbūras – miestas kryžkelėje, šimtmečius priklausęs Romos imperijai. Vėliau įgijo laisvo miesto statusą, tapo netgi respublika, bet neilgam.

Antradienį, balandžio pirmą dieną, po pietų pasiekėme pagrindinį mūsų kelionės tikslą – atvykome į Europos Parlamentą Simone Weil Strasbūre. Po daugybės patikrų patekome į Parlamento rūmus. Pirmiausia susėdome salėje, kurioje atsivėrė „virtualios durys“ į Europos idėją ir viziją. Pamatėme ir kiekvienas išgirdome savo kalba Europos Sąjungos kūrimosi istoriją, jos veiklą, pasiekimus, iššūkius ir ateities viziją. Apsilankėme ir Europos Parlamento Strasbūre plenarinių posėdžių salėje, kurioje vyko parlamentarų debatai pagal dienotvarkę. Turėjome galimybę išklausyti jų pasisakymų. Konferencijų salėje mūsų jau laukė europarlamentaras, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski ir jo patarėjas, politologas dr. Bogusław Rogalski, kurie įdomiai papasakojo apie savo darbą Europos Parlamente ir noriai atsakė į užduodamus susirinkusiųjų klausimus.

Free Joomla! template by Age Themes