Tautiečiai ir piligrimai nuo ankstyvo ryto rinkosi į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Čia šiandien šventėme Jėzaus Širdies atlaidus. Iškilmingas Šv. Mišias lenkų ir lietuvių kalbomis aukojo parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Susirinkę į atlaidus maldininkai ir piligrimai meldėsi tardami šiuos žodžius:    

„Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau, pažvelk į mus, nuolankiai suklaupusius prieš Tavo altorių (paveikslą). Mes Tavo esame ir norime Tavo būti. Kad dar tvirčiau galėtume su Tavimi susijungti, šiandien visi ir kiekvienas pasiaukojame Švenčiausiajai Tavo Širdžiai.”

Sekmadienį, birželio 10 d., iškilmingos Šv. Mišios Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje bus aukojamos:

9.00 val. Šv. Mišios lenkų kalba

Po jų – bendra procesija

10.00 val. Šv. Mišios lietuvių kalba

Nuoširdžiai kviečiame!

Deimantinių vestuvių jubiliejų švenčiantys kraštiečiai Halina ir Juzefas Chochlauskai sekmadienį, Kristaus Kūno ir Kraujo – devintinių - iškilmių dieną, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje atnaujino meilės ir ištikimybės įžadus.

Prieš daugelį metų prisižadėję vienas kitą gerbti, mylėti ir būti ištikimi, sutuoktiniai dabar džiaugiasi bendra gyvenimo laime ir išaugintais vaikais. Šios šeimos meilė ir atsakomybės jausmas įrodo, kad ta vienintelė ir tik tam žmogui skirta antroji pusė išties egzistuoja. Tą suprato ir savo pavyzdžiu patvirtino jubiliatai Halina ir Juzefas Chochlauskai.

Pirmasis birželio sekmadienis - Tėvo diena. Tą dieną švenčiama tėvystė, panašiai kaip Motinos dieną – motinystė.
Praėjusį sekmadienį Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje9.00 valandą buvo aukojamos mišios lenkų kalba. Mes meldėmės už mirusius mūsų tėvus, taip pat ir gyvuosius. Vandžiogaliečiai prašė tėvams Apvaizdos jėgų, prašė pagalbos įveikiant nelengvus šių dienų iššūkius. Ryte, dar gerokai prieš šv. Mišias, į bažnyčią susirinkę lenkų giesmininkai giedojo Švč. Jėzaus Širdies litaniją, pasiaukojimo aktą, giesmes, skirtas birželinėms pamaldoms, maldas į Švč. Jėzaus Širdį.

Birželio 2 dienos, šeštadienio popietę, vandžiogaliečiai vos spėjo suktis – jie aktyviai dalyvavo Lenkų kultūros festivaliuose „Znad Issy“ – XVI ir „Czesław Miłosz - 2018”. Festivalis„Czesław Miłosz- 2018”- tai jau trečiasis rašytojo garbei organizuotas festivalis Kėdainiuose. Kėdainių krašto muziejuje, V.Svirskio kryžių salėje, vandžiogaliečiai dalyvavo fotografijų parodos „Tomas Venclova: Tai artėja žodis” atidarymo šventėje. Buvo ypač įdomu klausytis doc. dr. Mindaugo Kvietkausko pranešimo „Litvakų Tėvynės ieškojimas“ ir dr. Brigitos Speičytės pranešimo „Ponas Tadas ir literatūros pogrindis Lietuvoje“.

Birželio mėnuo turtingas renginių ir prisiminimų apie rašytoją Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą.Jis ir gimęs, ir Vandžiogaloje lankęsis birželio mėnesį.

Vandžiogaliečiai prisimena kūrėją, neužmiršta ir čia, bažnyčios šventoriuje, palaidotų jo protėvių, ir jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus šios garbingos ir garsios giminės kapavietės. Tad ir šiomis dienomis vandžiogaliečiai plovė ir valė senuosius paminklus, tvarkė kapus. Juos ir šventorių vasarą gausiai lankantys užsienio turistai galės ne tik perskaityti užrašus, bet ir pasidžiaugti vandžiogaliečių rūpestingumu.

Ketvirtadienį, gegužės 24 dieną, į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią rinkosi Kauno arkivyskupijos II dekanato kunigai su savo parapijų uoliausiais pagalbininkais – karitiečiais. Jau tapo gražia jų tradicija savo šventę švęsti vis kitoje dekanato bažnyčioje. Šiemet šventės dalyvius priėmė Vandžiogalos parapijos karitiečiai.

Į Vandžiogalą atvyko atstovai iš Rumšiškių, Paštuvos, Domeikavos, Karmėlavos, Babtų, Raudondvario parapijų, kai kurie iš jų - ir su savo parapijų klebonais. Šventė prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis už visus susirinkusius.

Gegužės 20 dieną, sekminių sekmadienį, pasibaigus iškilmingoms pamaldoms Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje, 20 žmonių grupė - Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai ir jų tėveliai-susėdę į autobusą išskubėjo į kasmetinį tradicinį XXIII festivalį „Daina prie Šalčios“. Šis festivalis ilgametis, spalvingas, dainingas ir turtingas. Galima drąsiai sakyti, kad tai Šalčininkų rajono vizitinė kortelė.

Šį kartą festivalio scenoje pasirodė 14 kolektyvų. Tai liaudies ansambliai, orkestrai, kapelijos, chorai, savo repertuare turintys ir atliekantys lenkų, lietuvių, baltarusių folklorą, liaudies dainas ir šokius.