Po savaitės minėsime poeto Česlovo Milošo 108 – ąsias gimimo metines. Daugiau nei ketvirtį amžiaus tradiciškai birželio mėnesio antroje pusėje vandžiogaliečius aplanko Nobelio premijos laureato giminės atstovai, artimiausi jo bendražygiai ir draugai.

Praėjusį šeštadienį Vandžiogaloje lankėsi Australijoje, Melburno mieste, gyvenanti Česlovo Milošo jaunesniojo brolio Andžejaus duktė Joanna Miłosz – Piekarska su savo vyru. Joanna Miłosz – Piekarska – artistų studijos vadovė, publicistė, poetė, išleidusi ne vieną knygą.

Susitikimai su tautiečiais Vandžiogaloje dar kartą primena, kaip svarbu yra išsaugoti gimtosios žemės atmintį ir pagarbą jos žmonėms. Vienas iš tokių išskirtinių susitikimų įvyko ir šią savaitę.
Po ilgesnės pertraukos vandžiogaliečius aplankė tautietis Zygmunt Szwejkowski. Šį kartą svečias iš Lenkijos atvyko drauge su savo sūnumi, marčia ir dviem anūkais. Tikslas kilnus – parodyti savo šeimos nariams jų protėvių žemę. Būdamas pusantrų metukų, 1948 metų gegužės 22 dieną iš Vandžiogalos parapijos Žiogaičių (Żagowicze) kaimo kartu su savo tėvu Juzefu, motina Valerija (merg. pav. Staševič), broliu Piotru ir tėvo motina Michalina (merg. pav. Ginelievič) jis buvo ištremtas į Sibirą, į Igarką (Krasnojarsko sritis).

Praeitą šeštadienį etnografinis ansamblis „Sužanianka“ iš Sužionių (Vilniaus raj.) šventė savo kūrybinės veiklos 30-ies metų jubiliejų. Prieš penkerius metus užsimezgusi pažintis su šiuo puikiu kolektyvu, šilti prisiminimai ir emocijos, graži draugystė, viešnagės Vandžiogaloje ir Sužionyse, - visa tai mus suartino. Mūsų draugų, etnografinio kolektyvo „Sužanianka“ dainininkių ir jų vadovės Margaritos Kšyževskos, kvietimu vandžiogaliečiai šeštadienį nuvyko kartu švęsti gražų jubiliejų.

Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Sužionių šv.Felikso Valua bažnyčioje.

Jau antra savaitė kaip vyksta šalia pagrindinių šventoriaus vartų stovinčios, dviejų kondignacijų, 5 metrų ilgio, 5 metrų pločio ir 9 metrų aukščio, ant akmenų pamato, pušinių rąstų stačiomis lentomis apkaltos medinės, 1789 metais statytos, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios varpinės remontas.

Nuardytos sutrešusios varpinės pakalimo lentos, senoji siena iš pušinių rąstų įvairiuose vietose yra sutvirtinta mediniais kaiščiais. Kai kurie rąstai arčiau pamato yra patrešę. Sienoje esama įvairių laiko ženklų. Kažkada ant jos buvo kabinami įvairūs skelbimai.

Birželio 8 dienos, šeštadienio, popietę vandžiogaliečiai dalyvavo tarptautiniame XVI Lenkų kultūros festivalyje „Znad Issy“, kuris tęsėsi dvi dienas ir šiais metais vyko Pociūnėliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje.

Kaip kasmet į jau tradiciniu tapusį festivalį atvyko daug svečių, meno kolektyvų iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos. Tai dainų ir šokių ansambliai, chorai, liaudies muzikos kapelos, vokaliniai ansambliai, pučiamųjų orkestras. Visi jie grodami ir dainuodami žygiavo centrinėmis Kėdainių senamiesčio gatvėmis, linksmindami čia susirinkusius žiūrovus.

Birželio 9 dieną, sekmadienį, Šv. Dvasios atsiuntimo, Bažnyčios įsteigimo dieną, per Sekmines, vandžiogaliečiai sulaukė garbingų svečių iš Lenkijos. Mus aplankė Jonavos miesto įkūrėjų, Žeimių, Martyniškių ir kitų žemių bei dvarų paskutiniųjų valdytojų grafų Korwin – Kossakowskių palikuonys.

Svečiams didelį įspūdį paliko Šv. Mišios, aukojamos lenkų kalba senojoje Švč. Trejybės bažnyčioje, gausiai išpuoštoje žaliais berželiais, taip pat liturgijos metu giedamos lenkų giesmininkų senosios giesmės. Jie sakė, kad pasijuto kaip H. Sienkievičiaus trilogijos „Tvanas“ herojų laikais: viskas čia taip pat, kaip tada, ir net maldos ir giesmės tos pačios, giedamos išskirtine Liaudos lenkų kalba.

Po vienerių metų pertraukos, ketvirtadienį, birželio 6 dieną, Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje vėl susitikome su mūsų pažįstamais, svečiais iš Vokietijos – Zbignievu ir Angelika Vilkevičiais. Zbignievas Ričardas Vilkevičius, istorikas, filosofijos mokslų daktaras, yra 1863 metų sukilimo dalyvio, Sibiro tremtinio Vladislavo Vilkevičiaus, gimusio ir iki sukilimo gyvenusio mūsų parapijoje, Ibėnų kaime, proanūkis.

Po pernai metais įvykusio susitikimo, kurio metu dalinai išsiaiškinome 1863 metų sukilėlio Vladislavo Vilkevičiaus sudėtingą gyvenimo istoriją, jo proanūkis Zbignievas ir vėl atvyko į Vandžiogalą pratęsti paieškas ir daugiau sužinoti apie jo protėvių kraštą, kur nuo amžių jie gyveno, sunkiai dirbo ir nukentėjo.

Vandžiogalos lenkai unikalūs, saviti, turintys savo tarmę, tradicijas ir istoriją, gyvenantys čia nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, atstovaujantys senajam istoriniam Liaudos kraštui, yra jo istorinio kultūrinio savitumo paveldėtojai, saugotojai bei puoselėtojai. „Vandžiogala kultūrine prasme – tai Europos masto fenomenas ir, jei jis būtų tinkamai suprastas ir parodytas kitiems, miestelis tikrai susilauktų išskirtinio dėmesio,”- tvirtina Kauno Vytauto Didžiojo universiteto istorijos mokslų daktaras Rūstis Kamuntavičius.
Jo organizuojamos istorinės pažintinės „Kitokios kelionės po Lietuvos provinciją” visada atvyksta ir į neįtikėtiną Vandžiogalą pas čia gyvenančius lenkus.