Paskutinį kartą vidaus apdailos darbai Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo atlikti 1967 metais. Prabėgo daugiau nei pusė amžiaus. Tai tikrai nemažas laiko tarpas. Per tą laiką bažnyčios lubose daugelyje vietų nuo drėgmės nukrito apdailos tinkas. Sienose jis suaižėjo ir aptrupėjo. Visos bažnyčios lubos ir sienos pajuodusios nuo dulkių, dažai atsisluoksniavę ir išbyrėję. Nuo laiko naštos bažnyčios vidus tapo niūrus ir tamsus.

Jau antra savaitė tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios vidaus apdailos darbai, pastatyti pastoliai.

Jau keletą dešimtmečių Vandžiogalos lenkus ir Kėdainių miesto bei rajono kultūros ir meno darbuotojus sieja gražūs kūrybiniai bendradarbiavimo ryšiai, todėl esame visada kviečiami į įvairius renginius ir šventes, vykstančias Kėdainių mieste ir rajone. Ir praeitą rugsėjo 6 dienos popietę vandžiogaliečiai mielai vyko į Kėdainių miesto šventės „Kėdainiai 647“ atidarymą.
Šventė prasidėjo pirmaisiais istorijos ir kultūros festivalio „Radviliada 2019“ akordais. Po istorinių diskusijų apie Biržų ir Dubingių Radvilas, vykusių daugiakultūriniame centre, festivalis persikėlė į Evangelikų reformatų bažnyčią, kur buvo parodytas interaktyvus muzikinis spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionės po Europą“, vertęs susirinkusius linksmai kvatotis.

Rugsėjo 5 dienos popietę į Vandžiogalą atvyko grupė kelionių mėgėjų, keliaujančių iš Lenkijos į Lietuvą su tikslu aplankyti Kauną, Trakus, Vilnių. Kelionės maršrutą pakoregavo ir turistus į Vandžiogalą nukreipė elektronikos inžinierius, gyvenantis Lenkijos Pamario mieste Gdynėje, Tadeusz Werner.
Su Tadeusz Werner esame pažįstami jau 20 metų, palaikom gražius ryšius. Dar 1999 metais jis iš Lenkijos į Vandžiogalą buvo atvykęs su savo seserimi Beata ir motina Irena Gorska - Werner, kuri prieš 14 metų paliko šį pasaulį. Šios kilmingos ir žinomos giminės šaknys mūsų vietovėje siekia XVII amžių.

Šią savaitę buvo pakeisti visi ilgą amžių, daugiau nei 100 metų, atitarnavę Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios langai.
Juos dar 1913 metais savo rankomis sumeistravo Vandžiogalos parapijoje tarnavęs kunigas klebonas Kazimieras Mockus. Pasirodo, kunigas Kazimieras buvo darbštus ir nagingas stalius, jo padaryti langai tarnavo ilgą amžių. Dėl prasto buvusio bažnyčios stogo ir visiškai supuvusių vandens nuvedimo latakų vanduo patekdavo ant medinių bažnyčios sienų ir langų, todėl metams bėgant jie drėko ir puvo. Daugiausia nukentėjo langai, buvę vakarinėje bažnyčios pusėje, todėl reikėjo nedelsiant juos keisti.

Šventinių iškilmių organizatorių pakviesti, rugpjūčio 27 dienos vakare vandžiogaliečiai Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčioje klausėsi didingo šventinio koncerto „Missa Te Deum“, (autorius Krzysztof Borka (1573), skirto 450-osioms Liublino unijos metinėms.

Atlikėjai- svečiai iš Lenkijos: Grzegorzo Gerwazo Gorczyckio sarmatų choras, Schola Gregoriana Silensis ir trombonų grupė Trombastic, muzikos priežiūra – Robert Pożarski. Po didingais Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčios skliautais, galerijoje, virpindamas sielas, suskambo garsus kantoriaus balsas skelbdamas didžius Viešpaties darbus. Pusantros valandos tęsėsi „Missa Te Deum“, o, atrodė, praėjo tik akimirka.

Širvintų rajone, Šiaulių kaime, rugpjūčio 10 dieną įvyko XV-asis Lenkų kultūros festivalis „Śpiewaj z nami“ („Dainuok su mumis“). Festivalio organizatoriai - lenkų liaudies ansamblis „Czerwone maki“ („Raudonos aguonos“ ) ir jo charizmatiškoji vadovė Stefanija Tomaszun- minėjo savo kūrybinės veiklos 30-ies metų jubiliejų. Kolektyvo pagerbti ir pasveikinti atvyko daugybė garbingų svečių. Ansamblį sveikino europarlamentaras Waldemar Tomaszewski, LR Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Širvintų, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų merai ar jų pavaduotojai, Lenkijos ambasados Vilniuje atstovė, mokyklų vadovai, kultūros darbuotojai.

Rugpjūčio 18 dieną Vandžiogaloje viešėjo Poznanės A.Mickevičiaus Klasikinės lenkų filologijos universiteto dėstytojos hab. dr. Monika Wójciak ir hab. dr. Barbara Sobczak. Šias mokslininkes į Vandžiogalą atvedė didelis noras pažinti šias vietoves ir jose gyvenančius lenkus, o viena iš jų ieškojo medžiagos būsimai monografijai apie Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gyvenimą. Tokiam pasirinkimui didelę įtaką padarė poeto kūryba, kuriai viešnios neabejingos.

Poznanės universiteto dėstytojų paprašytas, šių eilučių autorius sutiko pasidalinti savo prisiminimais ir refleksijomis apie poetą Česlovą Milošą ir parodyti vietas, susijusias su jo giminės istorija. Viešnios norėjo pažinti poetą supusią aplinką.