Kai rudens vėjai pradeda šiaušti medžių lapus, o dienos tampa trumpesnės už naktį, Lietuvoje ima rusenti ypatinga šviesa – žvakių liepsnelių jūra kapinėse. Tai metas, kai sustoja kasdienybės šurmulys, kai mintys ir širdys grįžta prie tų, kurie jau iškeliavo anapus. Visų Šventųjų ir Vėlinių laikotarpis – tai mūsų tautos atminties ir dvasinio ryšio su praeitimi simbolis.
Tačiau šiandien, kai į kapines atvykstame automobiliais ir uždegame žvakes nuo žiebtuvėlio, verta prisiminti, kaip šias šventes išgyveno mūsų tėvai ir seneliai – dar ano šimtmečio septintajame dešimtmetyje.
Atmintyje gyvas paprastumo grožis. Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia anuomet buvo pilna žmonių nuo ankstyvo ryto.




