- Informacija
- Kategorija: Naujienos
„Ar neturite ką veikti? Ar neturite kur pinigų dėti?“ – tokių klausimų ne kartą tenka išgirsti vandžiogaliečiams lenkams. Juos užduoda žmonės, nesuprantantys, kodėl kažkam šiandien dar rūpi seni, sudaužyti antkapiai, surūdijusios metalinės tvorelės, akmenyje vos įskaitomi vardai ir datos.
Juk tai tik seni kapai...
Taip, šiandien jie atrodo būtent taip – tylūs, apleisti, daugelio pamiršti. Tačiau tiems, kurie geba matyti ne vien akmenį, o žmogų, už jo slypinčią istoriją, tai nėra „tik kapai“. Tai – gyva praeities liudijimo knyga. Knyga, kurios puslapiai parašyti ne rašalu, o akmenyje iškaltais vardais, pavardėmis ir datomis.
Ir jeigu šiandien jų niekas neapsaugos, rytoj gali nebelikti nė šių vardų.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Ruduo turi savo ypatingą kalbą. Jis kalba prinokusių laukų spalvomis, sodų kvapais, duonos skoniu ir dėkingumu žemei, kuri ištisus metus maitina žmogų. Tai metas, kai po vasaros darbų ateina laikas sustoti, padėkoti ir pabūti drauge. Būtent tokia – nuoširdi, spalvinga ir kupina tautinės bendrystės – rugsėjo 20-ąją Rūdiškėse nuskambėjo jau 23-ioji tradicinė derliaus šventė „Plon 2026“.
Šią gražią tradiciją puoselėja Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyrius. Į Rūdiškes tądien suvažiavo vietos gyventojai, Trakų rajono bendruomenės, Lietuvos lenkų sąjungos nariai, bičiuliai ir svečiai iš įvairių Lietuvos vietų. Tarp jų – ir Vandžiogalos lenkų bendruomenės atstovai, šioje šventėje dalyvaujantys jau vienuoliktą kartą. Vienuolika metų draugystės – tai ne tik skaičius. Tai kelias, kuriame susitinka žmonės, kuriuos jungia pagarba tradicijai, lenkiškam žodžiui, dainai, tikėjimui ir bendram kultūros paveldui.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Rugsėjo 19-oji Šalčininkuose buvo ypatinga diena. Čia, kaip ir kasmet, susitiko žmonės, kuriuos jungia meilė Dievui, gimtajai žemei, pagarba darbui ir ištikimybė iš protėvių paveldėtoms tradicijoms. Tarp gausybės šventės dalyvių jau keturioliktą kartą buvo ir vandžiogaliečiai lenkai, atvykę į Šalčininkuose vykusią Derliaus šventę „Dożynki 2026“.
Dožynkos – tai ne vien derliaus pabaigą vainikuojanti šventė. Tai ypatingas laikas, kai žmogus stabteli, pažvelgia į savo rankų darbo vaisius ir iš visos širdies padėkoja Dievui už žemės dovanas. Tądien susitinka kaimynai, draugai, šeimos, bendruomenės. Skamba dainos, sukasi šokėjai, ore tvyro šviežios duonos ir naminių kepinių kvapas, o virš visko tvyro bendrystės jausmas.
Šalčininkų krašte ši tradicija gyva jau 23 metus.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Minint Kauno arkivyskupijos ir „Carito“ Lietuvoje įkūrimo 100-metį, trečiadienį, rugpjūčio 26 dieną, Šilainių Šv. Dvasios parapijoje surengta iškilminga jubiliejinė šventė „Caritui – 100“. Į šį prasmingą susitikimą atvyko ir vandžiogaliečiai lenkai – Vandžiogalos Švč. Trejybės parapijos karitiečiai, jau ne vieną dešimtmetį savo darbais ir kasdiene tarnyste liudijantys artimo meilę.
Caritas jų gyvenime nėra vien organizacija ar veikla. Tai – krikščioniškos tapatybės dalis, natūraliai auganti šalia Dievo žodžio skelbimo, maldos ir sakramentų šventimo. Tai tarnystė, kuriai nereikia didelių žodžių – pakanka atviros širdies, ištiestos rankos ir nuoširdaus noro būti šalia žmogaus, kuriam reikia pagalbos.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Šeštadienį, rugpjūčio 22-osios popietę, pro Vandžiogalos miestelį praūžė stiprus viesulas. Gamta vėl parodė savo jėgą – nulaužė ir išvertė ne vieną seną, avarinės būklės medį. Tačiau šįkart medžių šakos ir kamienai vėl smogė ne tik žemei. Krisdami jie sudaužė ne vieną dešimtį senųjų Vandžiogalos bažnyčios šventoriaus paminklų.
Vandžiogaloje ši istorija kartojasi jau ne vieną dešimtmetį. Kiekviena stipresnė audra čia tampa grėsme istoriniam paveldui. Metai po metų virstantys seni medžiai niokoja kryžius, antkapius, paminklus ir kapavietes. Atrodo, kad šventoriuje jau nebėra nė vieno seno paminklo, kuris nebūtų vienaip ar kitaip nukentėjęs nuo krintančių medžių. Ne vienas jų buvo taisytas, atstatytas, sutvarkytas – tačiau vėliau vėl sudaužytas. Ir ne kartą.
Ar galima visą laiką kaltinti gamtą dėl naikinamo istorinio paveldo? Tikrai ne.
Už šios dešimtmečius trunkančios tragedijos slypi ne tik stichija. Čia ryškiai matomas ir nusikalstamas abejingumas – vietos bei rajono valdžios nenoras imtis atsakomybės ir pagaliau išspręsti seniai žinomą, nuolat primenamą problemą.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Kelionių agentūra „JazzTravel“ organizuoja išskirtines kultūrines ir intelektualines vienos dienos keliones po Lietuvą. Jų metu lankomi ne tik gerai žinomi šalies miestai ir miesteliai, bet ir vietovės, saugančios savitą istoriją, kultūrinį paveldą bei gyvą atmintį. Viena iš tokių vietų – Vandžiogala, garsėjanti ypatinga savo istorija, kultūros paveldu ir čia iki šiol gyvuojančia vietos lenkų bendruomene. Autorines pažintines keliones lydi Vytauto Didžiojo universiteto docentas, istorikas dr. Rūstis Kamuntavičius.
Praėjusio šeštadienio pavakarę, aplankę Telšius, gausus kultūrinių kelionių po Lietuvos provinciją mėgėjų būrys iš įvairių šalies miestų atvyko į Vandžiogalą. Keliautojų tikslas buvo pažinti vietovę, esančią pačiame Lietuvos centre, kur iki šiol gyvena lenkai, puoselėjantys savo savitumą ir tapatybę, saugantys Liaudos krašto lenkų kalbą – tą pačią, kuria kalbėjo ir iš šio krašto kilęs literatūros Nobelio premijos laureatas, poetas Czesławas Miłoszas.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės – atlaidai Vandžiogaloje kasmet suburia ne tik vietos žmones, bet ir iš įvairių Lietuvos kampelių sugrįžtančius tautiečius, bičiulius bei atlaidų dalyvius. Tai ypatingas laikas, kai gyva dabartis susitinka su praeities atmintimi, o gimtoji žemė dar kartą tampa bendrystės, tikėjimo ir tautinės tapatybės liudytoja.
Šia ypatinga proga Vandžiogalos lenkų bendruomenės ilgametis ir nuoširdus bičiulis – Trakų žemės dainius, multiinstrumentalistas, kompozitorius ir atlikėjas Dariušas Niedzvieckis – sukūrė ir padovanojo mums nepaprastai brangią dovaną – Vandžiogalos lenkų himną „Vandžiogala – Atminties žemė“ („Wędziagoła – Ziemia pamięci“). Šio kūrinio premjera nuskambėjo per Žolinės atlaidus ir tradicinį tautiečių susitikimą, tapdama viena jautriausių ir įsimintiniausių šventės akimirkų.
Tai buvo ne tik daina. Tai buvo iš širdies į širdį perduota istorija, pagarba šiai žemei ir jos žmonėms, mūsų atminčiai, šaknims ir tam nematomam ryšiui, kuris jungia kartas. Dariaus Niedzvieckio jautriai ir nuoširdžiai atliekamas kūrinys giliai palietė susirinkusiųjų širdis. Jo melodija ir žodžiai suvirpino ne vienos sielos stygas – ne vieno žmogaus akyse suspindo ašaros. Tą akimirką tapo aišku: Vandžiogala iš tiesų yra ne tik vieta žemėlapyje. Tai – Atminties žemė, sauganti žmonių gyvenimus, likimus, maldas, dainas ir meilę savo šaknims.
Vandžiogalos lenkai iš visos širdies dėkoja mūsų ilgamečiam bičiuliui, Trakų žemės patriotui, talentingam kūrėjui ir atlikėjui Dariušui Niedzvieckiui už gražią ir ilgametę draugystę, nuoširdų bendradarbiavimą, už jo nuolatinį norą būti kartu, palaikyti ir padėti savo tautiečiams puoselėti tautinį bei kultūrinį identitetą čia, istorinėje Liaudos žemėje – Vandžiogaloje.
Ypatingai dėkojame už šią nuostabią muzikinę dovaną – kūrinį „Vandžiogala – Atminties žemė“. Jo žodžiai ir muzika paliečia tai, kas žmoguje yra giliausia ir tikriausia – meilę gimtajai žemei, savo tautai, istorijai ir atminčiai.
Tegul ši daina skamba dar ilgai – per šventes ir susitikimus, bažnyčios šventoriuje ir mūsų bendruomenės gyvenime. Tegul ji tampa Vandžiogalos lenkų balsu, liudijančiu, kad atmintis gyva tol, kol yra žmonių, kurie ją saugo, perduoda ir dainuoja.
Ačiū, Dariušai, už dainą, kuri tapo dovana Vandžiogalai. Už draugystę, kuri išlieka. Už muziką, kuri jungia. Ir už tai, kad padėjai mūsų Atminties žemei prabilti daina.
Ričardas Jankauskas
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Pasibaigus tradicinei Žolinės atlaidų ir tautiečių susitikimo šventei, Vandžiogalos lenkai, svečių paprašyti, sutiko tapti gidais ir kartu leistis į kelionę 1863 metų sukilimo dalyvių kovų ir likimų takais. Mūsų krašte tokių istorinių vietų – išties nemažai. Ši išvyka tapo ne tik prasminga istorine kelione, bet ir dar vienu gražiu ryšiu, sujungusiu žmones, kuriuos sieja pagarba bendrai istorinei atminčiai.
Kartu į kelionę leidosi draugijos „Kocham Polskę“ motociklininkai ir iš Sokolów Podlaski atvykęs lenkų istorikas Jacek Odziemczyk. Svečiai ypač norėjo aplankyti Ibėnų kaimą – vietą, susijusią su 1863 metų sukilimo dalyviu Władysławu Wilkiewicziumi. Dar prieš sukilimą čia gyveno jo šeima. Už dalyvavimą sukilime Władysławas Wilkiewiczius buvo ištremtas į Sibirą. Po tremties jis apsigyveno Lenkijoje, tuometinėje Kongreso karalystėje, netoli Siedlcų. Čia gyveno, dirbo, mirė ir buvo palaidotas Podlasės Wyrozębų miestelio šventoriuje.
- Informacija
- Kategorija: Naujienos
Po iškilmingų Žolinės atlaidų ir apeigų Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje didelė motociklų ir lengvųjų automobilių kolona pajudėjo Babtų link. Ten, netoliese, kaip ir kasmet, vyko tradicinis tautiečių ir bičiulių susitikimas. Šventei savo erdves suteikė „Babtų baras“, kuriame susirinko gausus būrys draugų iš įvairių Lenkijos vietovių ir bičiulių iš Lietuvos.
Tai buvo ne tik smagi popietė prie bendro stalo, bet ir gražus bendrystės, draugystės bei tarpusavio dėkingumo susitikimas. Vandžiogalos lenkai nuoširdžiai dėkojo svečiams už įvairiapusę paramą, kuri padeda puoselėti tikėjimo ir maldos tradicijas, tęsti prasmingą bendradarbiavimą, stiprinti šeimų ir tautų ryšius.
Prie bendro stalo netrūko nuoširdžių pokalbių, šypsenų ir gero žodžio. Susitikimo nuotaiką dar labiau praskaidrino populiarus Trakų krašto muzikantas ir atlikėjas Dariusz Niedźwiecki, surengęs koncertą, o vėliau – tikrą muzikinių pageidavimų ir šokių maratoną. Skambėjo visiems gerai pažįstamos melodijos įvairiomis kalbomis, o į dainą ir šokį netrukus įsitraukė visi – ir jauni, ir vyresni.


