Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia – medinė, visos sienos eglinių rąstų, tik pirmasis rąstų vainikas nuo pamatų kai kuriose vietose iš kietmedžio (ąžuolo), kitur – eglės mediena. Nuėmus medines lenteles, kuriomis apkalta bažnyčia, abiejuose jos galo šonuose buvo galima pamatyti rąstuose išpjautas angas, užmūrytas plytomis. Tarpukaryje pro šias angas buvo išvesti metaliniai kaminai iš dviejų plytinių krosnių, stovėjusių bažnyčios viduje. Šios krosnys žiemą šildė bažnyčią. Galinė dešinioji siena yra nukentėjusi, nes Antrojo pasaulinio karo metais šventoriuje sprogęs sprogmuo nuplėšė jos dalį.
Nuo skeveldrų paliktas žymes lentelėse galima pastebėti ir dabar (tiesa, jos yra užglaistytos arba apkaltos skardelėmis).
Pirmą kartą Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia buvo nudažyta žalsva spalva tik 1965 metais, iki tolei medinės lentelės buvo nedažytos, papilkėjusios. Antrą kartą ji buvo dažyta geltona spalva 1977 metais, trečią kartą dažyta taip pat geltona spalva 1997 metais.
Jau pusantro mėnesio meistrai keičia nuo pamato drėgmės pažeistus rąstus, sutrešusius palangių sienojus, dalį sienų lentelių keičia naujomis. Nuo sienų paviršiaus kruopščiai skutami seni dažai.Paviršius padengiamas gruntu ir du kartus dažomas geltonos spalvos universaliais Remmers Rofalin dažais. Dabar jau nudažyta pusė bažnyčios išorinių sienų ploto. Laukia dar daug didelių darbų- naujomis lentomis perkalti bažnyčios frontoną, bokštą ir jo pakopas, nes senosios nuo atmosferos, klimato veiksnių ir susidėvėjimo jau kelia pavojų žmonėms( tuo jau galėjome įsitikinti).
Vandžiogaliečiai lenkai savanoriai aktyviai dalyvauja bažnyčios renovacijos procese. Jie džiaugiasi, kad visos medžiagos jau sukomplektuotos ir bažnyčios remonto darbai įgauna pagreitį. Kad tik dar ilgiau pabūtų geras oras ir kad dar šiais metais užbaigtume bažnyčios remontą.
Ričardas Jankauskas