Skaudūs istorijos puslapiai, primenantys žydų tragediją, verčiami Vandžiogaloje. Dorų žmonių atmintis – galimybė liudyti.
Anna Boharevič prisimena: „Buvo 1941 metų vidurvasaris, gatvėje išgirdau triukšmą. Žvilgtelėjus pro langą, pamačiau didelį būrį žmonių, varomų Kėdainių gatve. Juos ginė keturi, gal penki vyrai, ginkluoti šautuvais. Keli jų vilkėjo policininkų uniformas, visi ant rankovių užsirišę baltus raiščius. Namo šeimininkas liepė man pasitraukti nuo lango, jis man tepasakė, kad areštavo miestelio žydus, ir girdėjo, kad veda juos į Boreko miškelį sušaudyti. Išsigandusi spėjau dar pamatyti mano pažįstamus kaimynus – žydų Garelikų šeimą.
Netrukus pasigirdo šūvių garsai, ataidintys nuo miškelio“.
Kitas liudininkas Stefanas Kostkevičius tvirtina: „Visai šalia Boreko miškelio buvo mano dirbama žemė. Tuo metu buvau laukuose, ruošiausi artėjančiai rugiapjūtei. Mačiau aukas, varomas prie iš anksto iškastos duobės, mačiau ir jų budelius. Pažinau tuos žmones: tai buvo Šaulių sąjungos ir jaunalietuvių atstovai, kai kurie tarnavo policijoje. Vandžiogalos žydus žudyti buvo atvykę ir baltaraiščiai iš Babtų ir Labūnavos. Išžudę miestelio žydus, išplėšė jų namus, grobė ir pardavinėjo jų daiktus aplinkiniuose kaimuose“.
Skaudžią praeitį prisimena Zofija Mordasienė, parapijos varpininkė: „Iškart po žydų nužudymo Boreko miškelyje dar buvo nušauti keli žmonės. Jų artimieji paprašė už vėles paskambinti varpais. Man dar beskambinant varpais, į varpinę užkopė įsiutęs policininkas ir liepė liautis skambinti, pagrasino, kad nušaus. Siuto ir rėkė, klausdamas, ar aš skambinu už tuos gyvulius komunistus ar už žydus. Pagrasino, kad aš greičiau išmokčiau lietuviškai kalbėti, rėkė, kad jie greit sutvarkys žydus ir imsis mūsų – lenkų“. Toks tad buvo varpininkės susidūrimas su didžiausiu Vandžiogalos galvažudžiu ir žydšaudžiu – policininku Bakočioniu. Ironiška, bet, liudininkų tvirtinimu, vėliau jį patį vokiečiai nušovė.
Tai keli iš daugelio senųjų vandžiogaliečių prisiminimų apie genocidą...
Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 8 dieną, Boreko miškelyje, žydų nužudymo 1941 metais vietoje, buvo atidengtas memorialas holokausto aukoms atminti. Paminklas simbolizuoja iš žemės kylančias, pagalbos besišaukiančias ir jos nesulaukiančias rankas. Iškilo jis finansinę paramą šiam projektui skyrusios JAV kompanijos „Alex Lyon&Son”dėka. Jos prezidentas Jackas Lyonas yra holokaustą išgyvenusio Vandžiogalos žydo Alexo Lyono sūnus.
Memorialas pastatytas senųjų žydų kapinių prieigoje – ekzekucijos vietoje. Pagrindinis įėjimas į žudynių vietą įrėmintas pasvirusiais betoniniais blokais, kurie savo nevienodumu tarytum pakartoja senųjų žydų kapinių vaizdinį. Jose dar yra išlikę nemažai paminklų. Užrašai byloja, kad jau XVI amžiuje čia buvo laidojami Vandžiogalos miestelyje gyvenę žydai. 1941 metų vidurvasarį šio miškelio tylą sudraskė šūviai: buvo žudomi miestelio žydai, o ūkanotą 2018 metų lapkričio 8 dieną miškelio tylą nutraukė Vilniaus choralinės sinagogos kantoriaus Smuelio Jatomo giedama rauda. Į memorialo atidarymo ceremoniją atvyko Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas. „Šios dienos įvykis yra ir pripažinimas to, kad čia vyko baisūs dalykai. Taip, nuo XVI a. lietuviai, lenkai ir žydai gyveno čia kartu, šalia vienas kito, gyveno Lietuvoje ir Lietuvai. Kai kurių jų pavardes galite perskaityti senųjų kapinių antkapiuose. Kitoje pusėje – duobė, kur žydai buvo atvesti ir brutaliai nužudyti vietinių kolaborantų – čia gyvenusių žmonių,“ – sakė ambasadorius. Į ceremoniją atvyko ir JAV ambasadorės pavaduotojas Marcus Micheli, Lietuvos žydų bendruomenė pirmininkė Faina Kukliansky, taip pat gausus būrys litvakų ir JAV, Izraelio ir Kauno. Kauno rajono meras V.Makūnas savo kalboje priminė: „Holokaustas – viena skaudžiausių temų Lietuvos istorijoje. Tik kalbėdami ir prisimindami šią tragišką praeitį, galime tapti atviri pasauliui“.
Žiūrint į monumentą, matyti jo ašis – vertikali stela su ištiestų rankų kompozicija, žemai, apačioje, nužudytų žmonių pagalbos šauksmas – jų malda, o viršutinė ranka simbolizuoja nepaduotą pagalbos ranką. Toks yra šio monumento autorių - architektės Violetos Beigienės, skulptoriaus Luko Šiupšinsko, dailininko Vyginto Tvarijonavičiaus ir inžinieriaus Vydo Jaskelevičiaus - kūrybinis sumanymas. Gal norėta priminti, perspėti, priversti susimąstyti? Juk holokaustą patyrusiems mūsų miestelio žydams pagalbos ranką ištiesė parapijiečiai lenkai- jie gelbėjo žydus. Žydų gelbėtojams Piotrui Truskovskiui, Anelei Vitkovskai, Jonui Eimontui, Aleksandrui ir Malvinai Vonžodams, Kazimiežui ir Veronikai Kočanams, Onai Kamarauskienei buvo suteiktas Pasaulio teisuolio vardas. Garbė ir šlovė Jums, Pasaulio teisuoliai!
RičardasJankauskas