Vandžiogalos senajame šventoriuje garbingiausioje laidojimo vietoje, šalia bažnyčios priešais presbiteriją tradiciškai buvo laidojami bažnyčios fundatoriai, jos rėmėjai ir nusipelnę šiam kraštui žmonės. Čia stovi ir didingiausi jiems pastatyti paminklai. Čia palaidoti žinomi Vandžiogalos krašte tituluoti lenkų bajorai: M.Karsnickis (M.Karśnicki, herbas Leliwa), M.Kaševskis (M.Kaszewski, herbas Prawdzic), K.Januškevičius (K.Januszkiewicz, herbas Lubicz), J.Dackevičius (J.Dackiewicz, herbas Dębno) ir kiti. Ant jų kapų ir šalia auga seni, pakrypę ir išpuvę avariniai medžiai. Tai daugelio metų netvarkos ir nepagarbos čia palaidotiems garbingiems žmonėms – Švč. Trejybės Bažnyčios rėmėjams, 1863 metų sukilimo dalyviams ženklas.

Kai kurie jų buvo išsimokslinę užsienyje, turėjo karininkų laipsnį, tarnavo caro kariuomenėje, bet prasidėjus Sausio sukilimui grįžo į tėvynę, stojo į sukilėlių būrius ir kovojo prieš priespaudą - už Mūsų ir Jūsų laisvę.

Vandžiogalos lenkai savanoriai daug metų rūpinasi senaisiais tautiečių kapais. Jie ne kartą kreipėsi į vietos valdžią ragindami šalinti šiuos avarinius medžius, kurie jau yra padarę žalos čia stovintiems paminklams ir dabar kelia didelę grėsmę paminklams su Švč.Mergelės Marijos statulomis ir paminklinei koplytėlei, pastatytiems ant mūsų krašto patriotų kapų. Matome, kad seniūnija neturi noro tvarkyti šių avarinių medžių – jiems neaktuali šio krašto istorija, jie abejingi čia palaidotiems tėvynės patriotams ir bažnyčios geradariams, jiems svetimos patriotinės, krikščioniškos, tradicinės vertybės. Kad ir kaip ten bebūtų, turime visi kartu išsaugoti, neduoti sunykti šiam istoriniam paveldui, atminčiai ir pagarbai čia amžinybėje besiilsintiems palaidotiems nusipelniusiems šiam kraštui lenkams. Jie tikrai buvo šios Žemės druska. O visa tai tikrai įvertins ir už tai padėkos ateinančios laisvų žmonių kartos, neturinčios sovietinio palikimo ir ksenofobijos.