Lietuvos ir Lenkijos santykiuose paskutiniais metais pastebimos pastangos gerinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą.Tokių pastangų ir istorinės atminties puoselėjimo ženklų matome vis daugiau. Kovo 22 dieną, penktadienį, Kaune, ant namo, esančio Kęstučio g.38, buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta, kuri dvejomis kalbomis (lietuvių ir lenkų) liudija, kad šiame name 1938 metais buvo Lenkijos pasiuntinybė. Iškilmingai atidengiant atminimo lentą dalyvavo ir sakė kalbas Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszuła Doroszewska, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys ir šios idėjos iniciatorius Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.

Atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir Lenkijos bei Lietuvos istorikai, diplomatinio korpuso nariai, inteligentijos atstovai, akademinis jaunimas. Visi jie tarsi dar kartą paliudijo, kad lenkai ir lietuviai gali kartu šiandien susitikę atidengti dvikalbę istorinio atminimo lentą Kaune, mieste, kur akivaizdūs diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Pavakare Prezidento Valdo Adamkaus muziejuje – bibliotekoje, S.Daukanto g.25, įvyko Lenkijos ir Lietuvos istorikų ir politologų diskusija „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938 metus“. Daugiausia dėmesio buvo skirta Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiams ir 1938 metų ultimatumui. Diskusijos dalyviai susipažino su Simono Jazavitos ir Dominiko Wilczewskio knyga „1938 Tamsiausia naktis būna prieš aušrą“, parašyta lietuvių ir lenkų kalbomis. Ši knyga pasakoja apie ano meto aplinkybes užmezgant diplomatinius santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos. „Labai gerai, kad pasirodė šis leidinys,- pastebėjo diskusijos dalyvis prof. habil. dr. Marek Kornat iš Varšuvos,- nes apie šį istorinį laikotarpį vis dar labai mažai yra kalbama“. Diskusijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie 1938 metus“ dalyvavo prof. habil. dr. Marek Kornat (Lenkijos mokslų akademija, Tadeuszo Manteuffelio istorijos institutas, Kardinolo Stefano Wyszyńskio universitetas Varšuvoje), dr. Paweł Libera (Lenkijos tautos atminties institutas), Dominik Wilczewski (Baltstogės universitetas), taip pat doc. dr. Jonas Vaičianonis ir dr. Asta Petraitytė – Briedienė (Kauno Vytauto Didžiojo universitetas) ir Simonas Jazavita (Kauno miesto muziejus). Diskusija truko ilgai. Buvo aptartas tarpukario dinamiškų pokyčių, sudėtingų tarptautinių ir vidinių sąlygų nulemtas laikmetis. Šis laikotarpis ne be priežasčių tapo nesantaikos akmeniu tarp lenkų ir lietuvių. Piłsudskis, Żeligowskis, Smetona... Ginčas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto ilgai trukdė abiejų tautų tarpusavio supratimui ir santykiams. Kaip rašė Piotr Łossowski, „Santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos de facto nebuvo, tačiau laikas nuo laiko apie juos buvo primenama tikrai garsiai...“

Diskusijai pasibaigus niekas neskubėjo skirstytis, todėl vandžiogaliečiai turėjo progą pabendrauti su dalyviais, istorikais ir politologais iš Lenkijos ir Lietuvos, sužinoti daugiau juos dominančių faktų apie 1938 metų laikotarpį Kauno krašte, apie čia gyvenusių tautiečių padėtį. Juk istorinė atmintis primena mūsų tapatybę, primena, kas ypač vertinga puoselėjant valstybių ir tautų santykius.