Vilniuje neseniai vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nuo Liublino unijos iki Europos unijos“, į kurią susirinko daugiau nei šimtas Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų. Mūsų tautiečiai, aktyvūs visuomenininkai, mokslo vyrai iš Varšuvos Adam Chajewski ir Jerzy Pawłowicz po konferencijos dar pakeliavę po Lietuvą, aplankę Biržų kraštą, šią savaitę keletą dienų nusprendė paviešėti ir Vandžiogaloje. Mūsų bičiuliai iš Varšuvos jau nebe pirmi metai po įvairių mokslinių konferencijų ir susitikimų Vilniuje visada atranda laiko aplankyti savo tautiečius Vandžiogaloje. Mums ypač džiugu, kad svečiai Vandžogalos Lenkų biblotekai atvežė ir knygų.
Sužinoję, kad remontojama Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia, kitą dieną svečiai ypač atidžiai domėjosi remontu. Pamatę jau nuveiktus darbus, jie labai stebėjosi ir negailėjo gerų žodžių remontą atliekantiems žmonėms ir šių eilučių autoriui už pasiaukojamą rūpestį ir ilgametį darbą surandant finansavimą ir vykdant šventovės remonto darbus.
Mūsų svečiai, apžiūrėję bažnyčią ir šventorių, pasidairė ir po miestelį. Deja, nuo svečių akių nebvo įmanoma paslėpti pačiame miestelio centre esančio, dar sovietiniais laikais pastatyto, dabar jau Vandžiogalos miestelio „vizitine kortele“ tapusio išteplioto, aprūkusio, apšnerkšto ir dvokiančio autobusų ir keleivių laukimo paviljono. Pamatę tokį vaizdą pačiame miestelio centre mūsų svečiai sutriko... Labai nejaukiai pasijutome ir mes. Neturėjome, tiesą sakant , ir žodžių kaip nors pasiteisinti.Visiems akivaizdžiai buvo aišku: menka kultūros samprata, blogas miestelio administravimas, nepateisinama nepriežiūra , visiškas miestelio gyventojų abejingumas tokiai padėčiai... Labai gėda, labai apmaudu ir labai liūdna...
Ričardas Jankauskas
