Prieš keletą metų vandžiogaliečiai lenkai kreipėsi į savo kraštiečius, nuo amžių gyvenusius ir gyvenančius Vandžiogalos žemėje, ragindami juos neleisti užmarštin nugrimzti atminčiai apie mūsų buvusius kaimus ir viensėdžius ir juose gyvenusius žmones. O kaimų čia buvo tikrai nemažai – daugiau nei penkiasdešimt.
Kaimai brutaliai sunaikinti: pastatai išardyti, šimtamečiai medžiai išrauti su šaknimis, upeliai paversti sovietinės melioracijos grioviais. Juose gyvenę žemę dirbę ūkininkai ištremti į Sibirą, uždaryti į lagerius, sunaikinti. Tik nedaugeliui pavyko pasitraukti į Lenkiją. Šis sovietinis genocidas ir žala, padaryta čia gyvenusiems žmonėms, neturi būti užmiršta.
Vandžiogaliečiai lenkai džiaugiasi, kad jų pilietinė iniciatyva yra palaikoma ir duoda vaisių. Neseniai Vandžiogalos parapijos Giralos kaimui ir jo žmonėms atminti prie vieškelio, vedančio pro kažkada čia buvusį kaimą, pastatytas ąžuolinis kryžius su atminimo lenta ir stendu su buvusio kaimo gyventojų nuotraukomis. Vieno Išorų giminės atstovo dėka pastatytas kryžius primins visiems apie čia buvusį Giralos kaimą.
Dėkojame mūsų tautiečiui, garbingos katalikiškos giminės palikuoniui Tadui Svolkeniui (Tadeusz Swolkień), kuris paklausė ir atsiliepė į mūsų raginimą ir pasielgė tikrai bajoriškai ir krikščioniškai įamžindamas istorinę atmintį.
Į vandžiogaliečius kreipiasi ir kitų žinomų bajoriškų giminių atstovai, prašydami patarti, kaip atrasti pradingusius jų kaimus ir viensėdžius.
Primename, kad visus, norinčius žinoti apie Vandžiogalos krašte buvusus kaimus, viensėdžius, jų pavadinimus ir jų buvimo vietas, juose gyvenusius žmones, jų likimus, kviečiame į Vandžiogalos Lenkų biblioteką (Kėdainių g.26). Turime nemažai unikalios medžiagos, senųjų žemėlapių, liudijimų, nuotraukų. O visa tai Lenkų bibliotekai jau daug metų siunčia po visą pasaulį išsibarstę Vandžiogalos parapijoje gyvenę tautiečiai ir jų palikuonys. Praeitis turi būti įamžinta.
Ričardas Jankauskas