Birželio 30 dieną, sekmadienį, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje šventėme Jėzaus Širdies atlaidus. Anksti ryte, dar prieš Šv. Mišias, į atlaidus atvykę maldininkai kartu su lenkų giesmininkais giedojo litaniją, taip pat giesmes šlovinančias Švč. Jėzaus Širdį.
Iškilmingas Šv. Mišias 9 val. lenkų kalba aukojo parapijos klebonas, kunigas ir poetas, Skaidrius Kandratavičius. Po Šv. Mišių įvyko Eucharistinė procesija, joje dalyvavo ir Lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai. Po to vyko Šv.Mišios lietuvių kalba.
Gaila, kad sparčiai mažėjant senųjų tikinčiųjų Vandžiogalos lenkų gyventojų skaičiui, nyksta ir katalikiškas tikėjimas parapijoje, taip pat ir pamaldumas į Švč. Jėzaus Širdį, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums.
Trumpam grįžkime ir prisiminkime senesnius praėjusius laikus, kada Vandžiogalos miestelyje ir jo apylinkėse gyveno daug katalikų lenkų. Tada Švč. Trejybės bažnyčioje Jėzaus Širdies atlaidai buvo švenčiami tris dienas, pradedant penktadienį ir baigiant sekmadienį. Visi susirinkę į atlaidus net netilpdavo bažnyčioje. Daugelis būriavosi šventoriuje, dalis jų keliais eidavo aplink bažnyčią, nes apeiti keliais bažnyčios viduje apie didįjį altorių, kuriame yra stebuklais ir malonėmis garsėjanti Kristaus Kančia, buvo sudėtinga. Norinčiųjų tai padaryti eilė nusidriekdavo nuo pat pagrindinių bažnyčios durų. Ir tai nieko nestebino. 1796 metais Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo įsteigta Jėzaus Širdies Brolija, kuri buvo gavusi popiežiaus Pijaus VI indultą, suteikiantį visuotinus amžinuosius atlaidus Brolijos nariams. Brolijai priklausė daugiau negu du tūkstančiai narių ne vien iš Vandžiogalos krašto, bet ir iš Kauno, Jonavos, Kėdainių. Todėl Jėzaus Širdies atlaidai buvo gausiai lankomi. Švč. Trejybės bažnyčia buvo traukos centras mūsų krašte.
Deja, šiais laikais tuo pasigirti negalime… Bet turime viltį ir meldžiamės į Švenčiasiąją Jėzaus Širdį, prašydami žmonėms atsivertimo.
Ričardas Jankauskas