Dideli vidaus atnaujinimo darbai tęsiasi Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje: valomos, dažomos lubos ir sienos. Nuo sienų nukabinti 14 Kryžiaus kelio stočių paveikslų. Jie paskutinį kartą buvo nukabinti daugiau nei prieš pusę amžiaus. Per šį ilgą laiką sukaupė didelį dulkių ir kitų nešvarumų ,,kraitį“, aplūžo ir suskilo paveikslų rėmai ir juos puošiantys mediniai ornamentai. Tokios būklės ir išvaizdos Kryžiaus stočių paveikslų ant naujai dažytų baltų sienų, suprantama, kabinti negalima, bet niekas kruopštaus ir atsakingo darbo imtis nepanoro. Nerandant išeities iš šios delikačios situacijos, laikui negailestingai spaudžiant, šio nelengvo, kruopštaus ir atsakingo darbo ėmėsi Vandžiogalos karitiečiai, lenkai savanoriai.
Jie jau dvi savaites kantriai, centimetras po centimetro, nuo praeities dulkių, dūmų ir kitų nešvarumų vaduoja, valo ir taiso šias istorines vertybes.
14 Kryžiaus kelio replikų, tapytų dar XIX a. antroje pusėje, žinomo religinės tapybos atstovo dailininko Maciej Buczyński, gyvenusio Kaune, Aleksote. Menininkas produktyviai tapė nuo 1860 metų iki XIX amžiaus pabaigos. Tai labai išraiškingos Kryžiaus kelio stotys. Šiais laikais jau reta Lietuvos bažnyčia tokius darbus tebeturi. 1877 metais dailininko M. Buczyński nutapytos stotys buvo paaukotos Vandžiogalos bažnyčiai. Ikonografiniu ir tapybiniu požiūriu tai vienas jo išskirtinių Kryžiaus kelio ciklų. Stočių paveikslai gana nemaži: jų aukštis – 1,70 m, plotis – 1,50 m, mediniai rėmai ir puošybos ornamentai nuo laiko naštos kai kurie iškrypę ir aplūžę. Drobė, tapyta aliejiniais dažais, aplipo suodžiais ir dulkėmis. Šis didelės apimties preciziškas valymo, tvarkymo ir taisymo darbas reikalauja labai daug laiko ir kantrybės. Nelengva ir todėl, kad Kryžiaus stočių paveikslai valomi lauko sąlygomis. Per vieną dieną ir vakarą įmanoma sutvarkyti tik kelis paveikslus.
Taigi Vandžiogalos lenkai savanoriai patiria dar vieną iššūkį nuo 2018 metų tebesitęsiančiuose bažnyčios kapitalinio remonto darbuose. Jų buvo tikrai nemažai. Nepaisydami rudeninio oro, laiko sąnaudų, atsakingo darbo, vandžiogaliečiai lenkai savanoriai džiaugiasi, kad jų išskirtinė šventovė diena iš dienos gražėja, džiaugiasi tokiu dideliu bažnyčios remonto mastu, jo rezultatais ir kviečia daugiau geros valios Vandžiogalos miestelio gyventojų ateiti ir kartu dalyvauti mūsų šventovės istoriniuose darbuose. Juk ir daugiau žmonių gali patirti ne tik nuovargį, bet ir didžiulį džiaugsmą tuos darbus skiriant Dievo šlovei, tikinčiųjų benduomenės gyvenimo grožiui.Rūpinimasis bažnyčios ateitimi – puiki galimybė pajausti darbo , maldos, bendrystės ir dalijimosi džiaugsmą.
Ričardas Jankauskas