Didelę dalį savo laisvalaikio vandžiogaliečiai, lenkai savanoriai, skiria mūsų bažnyčiai, joje vykstantiems remonto darbams. Ir šį šeštadienį, atsisakę kultūrinio renginio, jie ėmėsi kruopšaus ir atsakingo darbo – valė seną, didingą, masyviais rėmais Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslą. Bevalant dulkes, kitoje paveikslo pusėje išryškėjo ant medinių lentų juodais dažais užrašytas lenkiškas užrašas. Jis bylojo, kad tai yra Zofijos, Vladislovo ir Boleslovo Gorskių iš Kazimieravos dovana, datuota 1929 m. kovo mėn. (Ofiara od Zofii, Władysława i Bolesława Gorskich z Kazimierowa w marcu 1929 roku). Šis Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslas – tai padėkos ženklas – votas Vandžiogalos Nukryžiuotajam, nuo amžių garsėjančiam savo stebuklais ir malonėmis.
O jo istorija yra tokia. Kazimieravos dvaro ir jo žemių valdytojų Karolio ir Elvyros Gorskių vienam iš šešių sūnų Vladislovui ir jo žmonai Zofijai 1929 metais vasario 22 dieną gimė jauniausioji dukra, kurią pakrikštijo Teresės vardu. Už jos gimimą dėkingi tėvai šį Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės paveikslą kaip padėkos ženklą padovanojo Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčiai.
Visi senieji bažnyčioje esantys paveikslai yra vertingi ir svarbūs savo istorijomis. Juos dovanojo tikintys ir išsilavinę žmonės, patriotai. Toks buvo ir Teresės senelis Karolis Gorskis (herbas Szeliga) - daktaras, mokėjęs lotynų, graikų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas. Jis dalyvavo 1863 metų sukilime, caro valdžios buvo areštuotas ir kalinamas Kauno fortuose. Ten sunkiai susirgo, buvo paleistas ir greitai mirė. Jo mirties aplinkybės taip ir liko neaiškios...
Šios giminės padėkos paveikslas šiuolaikiniams žmonėms byloja apie vertybes, kurių nesunaikina laikas...
Ričardas Jankauskas