Seniau Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia buvo apšviečiama žibalinėmis lempomis ir žvakėmis.
Tik 1958 metais pirmą kartą bažnyčioje buvo įvesta elektra. Visa tai buvo padaryta už tikinčiųjų suaukotas aukas ir, beje, kainavo daugiau nei 7000 senųjų rusiškų rublių. Elekrifikavus bažnyčią, senieji žirandoliai buvo nukabinti ir išmesti kaip atgyvena – neatitinkantys naujų laikų reikalavimų. Vietoje jų bažnyčioje buvo pakabinti elektriniai šviestuvai: keturi su trimis elektros lemputėmis ir vienas su penkiomis.
Ilgus metus bažnyčioje patarnavusiai varpininkei lenkei Zofija Mordasowa pagailo išmestų senųjų žirandolių.

Ji su savo dukromis Veronika ir Genoefa atsinešė ir priglaudė juos savo tvartelyje, kur buvo laikomi gyvuliai. Ten jie prabuvo beveik dešimt metų. 1967 metais, kada buvo dekoruojamas bažnyčios vidus, tada dirbusiems meistrams ir tuometiniam klebonui buvo užsiminta apie senuosius žirandolius. Visi tada džiaugėsi, jog išliko senieji žirandoliai, juos perdarius į elektrinius, jie tikrai papuoš šventovę. Taip 1967 metais senieji žvakiniai žirandoliai buvo elektrifikuoti ir sugrąžinti į savo senąsias vietas bažnyčioje.

Ikonografinės istorinės medžiagos apie Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios žirandolius nėra. Tikėtina, kad jie buvo pagaminti XIX amžiaus pirmoje pusėje Kauno ar kokio mažesnio miesto dirbtuvėse. Apie 1829 metus, po gaisro, buvo naujai atstatyta Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia. Truputis informacijos. Viso yra trys žirandoliai (panikadilo): didysis turi 16 žvakių, o du mažesni turi po 10 žvakių. Visų jų apačios užbaigtos finialu, kuris taip pat atliko apšvietimo funkciją – prie jo buvo tvirtinama žibalinė lempa. Žirandolio detalės: tekintas medis, metaliniai strypai, interjero papuošimas – liejiminis švinas, vario skardos karpiniai ir metalo skardos vamzdeliai su spyruoklėmis vaško žvakėms koreguoti. Visas didžiojo žirandolio (panikadilo) žvakes uždegdavo tik per didžiąsias šventes ir užsakytas iškilmingas mišias. Uždegti, pakeisti, užgesinti didelį kiekį žirandolių žvakių buvo nelengvas, kruopštus ir atsakingas darbas.

Dar visai neseniai, vykdant Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios vidaus apdailos darbus, visi senieji žirandoliai buvo kruopščiai išvalyti ir padengti aukso ir sidabro spalva. Nepaisant garbingo amžiaus, jie atrodo gražiai, prabangiai ir ryškiai šviečia.

Krikščioniška šviesų simbolika katalikų bažnyčioje turi svarbias reikšmes. Čia šviesa - tai džiaugsmas, optimizmas, gerumas, tyrumas, grožis, gyvybė. Šviesa asocijuojasi su Dievu. Ir Šv.Raštas sako: „Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės“ (Jn. 1,5)