Ragina ir ragina Vandžiogalos lenkai vietinę valdžią: išsaugokime tai, kas dar liko, užtenka naikinti praeities reliktus, atminimo paminklus, dvasios turtus. Ateinančios kartos mums tikrai padėkos . Jei nepadėkos, vis tiek būsime laimingi darydami gerus darbus. Deja, valdžia užmiršo savo pažadą gelbėti paminklus ir šalinti šimtamečius avarinius medžius senajame bažnyčios šventoriuje. Valdžia tikriausiai laukia, kada stipresnis vėjas tuos medžius išgriaus. Šie griūdami sunaikins daug senųjų paminklų. Argi niekam tai nerūpi? Juk visada čia taip atsitinka...
Tikrai retas senojo šventoriaus paminklas nėra vienaip ar kitaip pažeistas griūvančių medžių ir krintančių šakų. Reikia priminti, kad šie sudaužyti, suniokoti paminklai - tai – XIX amžiaus ir XX amžiaus pradžios metalo ir akmens dirbiniai. Jie jau yra istorijos ir kultūros vertybė. Jie buvo pastatyti ant čia palaidotų Vandžiogalos krašto lenkų bajorų kapų. Anais laikais šie žmonės buvo gerai žinomi, tarnavę šiai vietovei, taip pat ją plačiai garsinę pasaulyje. Tai bajorų Czechowiczów (Čechavičiai) herb. Ostoja gyvenusių mūsų krašte giminės kapai. Ant jų stovintys paminklai yra sudaužyti ar kitaip pažeisti. Nesiimant jokių priemonių jie galutinai sunyks, išnyks kapavietės ir atmintis apie čia palaidotą Čechavičių giminę. Jos atstovai buvo tikrai neeiliniai žmonės. Šioje senoje lenkų bajorų giminėje buvo gausu žinomų menininkų, mokslo ir valdžios atstovų. Dailininko Franciszek Smuglewicz (Pranciškus Smuglevičius) senelė taip pat buvo žymaus dailininko Szymon Czechowicz (Simono Čechavičiaus) sesuo. O dailininko Ferdynand Ruszczyc (Ferdinando Ruščico) senelė buvo Anna Czechowicz (Ona Čechavičiūtė). 1832 metais Vandžiogaloje gimęs Karol Szymon Czechowicz (Karolis Simonas Čechavičius) studijavo Peterburgo universitete ir buvo žymaus mokslininko fiziko akademiko Emilijaus Lenco mokinys. Jis taip pat buvo bene ryškiausia asmenybė tarp to laikotarpio Vilniaus mokytojų, Vilniaus kilmingųjų instituto fizikos dėstytojas, žymus fizikas, mokslininkas ir išradėjas. Su savo išradimais dalyvavo ne vienoje pasaulinėje parodoje.
Šalia bajorų Čechavičių giminės paminkų mėtosi ir suniokotas akmeninis paminklas, stovėjęs ant čia palaidoto XIX amžiaus pabaigoje Vandžiogalos parapijoje tarnavusio, daug nusipelniusio šiam kraštui ganytojo kunigo Antoni Wirszyłło kapo.
Būtų galima ir toliau tęsti kiekvieno suniokoto paminklo ir palaidotų garbingų žmonių gyvenimo istorijas. Rašome ne dėl to. Iš tiesų labai norime priminti: negalima leisti, kad kapų ir pagarbos ženklai būtų galutinai suniokoti, atmintis ištrinta. Vandžiogalos lenkai ragina visus geros valios žmones, kuriems dar rūpi krikščioniškos vertybės, kultūra, menas, istorinė atmintis, pagarba šiame šventoriuje amžinojo poilsio atgulusiems nusipelniusiems žmonėms: būkite atsakingi, prisidėkite, pagelbėkite, neleiskite naikinti atminties.
Ričardas Jankauskas