Koronavirusas sustabdė visus darbus, sujaukė šių metų planus ir privertė vandžiogaliečius lenkus šios pandemijos ir artėjančios krizės akivaizdoje nustatyti savo prioritetus ir atlikti neatidėliotinus darbus.
Buvo nutarta, kad reikia nedelsiant gelbėti daugiau nei šimto metų metalinę tvorą, juosiančią Milošų giminės amžinojo poilsio vietą. Pirmą kartą šią šimtametę metalinę tvorą vandžiogaliečiai lenkai gelbėjo dar praeitame šimtmetyje – 1987 metais. Tada iš po žemių ir velėnos, krūmų buvo gelbėjama tvoros apatinė dalis, kurią buvo apėmusi korozija. Ji buvo atkasta, išvalyta ir nudažyta.

Praėjus dešimčiai metų, tvorą vėl teko tvarkyti. Šikart reikėjo nupjauti šimtametį beržą, augusį kapavietės viduryje, kadangi vėjo laužomos jo šakos krisdamos sudaužydavo paminklus ir sulankstydavo tvorą. Paminklai buvo suremontuoti, tvora – išlyginta.
Dabar senąją metalinę tvorą, esnčią medžių paunksmėje, užgriuvo naujos bėdos. Ji pažaliavo, pasidengė net kelių centimetrų storio kerpių sluoksniu. Kerpės kaupdamos drėgmę sukelia metalo koroziją, tvora pradeda rūdyti. Todėl jau šiandien buvo pradėti tvoros restauravimo darbai. Mechaniniu būdu – peiliu ir metalinio šepečio pagalba - atmirkant kerpes vandeniu jos nuskustos nuo metalo paviršiaus. Nuskutus kerpę, šepečiu su vandeniu ir plovikliu bus plaunama ir šalinama žaluma bei rūdys. Vėliau metalo paviršius bus padengiamas apsaugos nuo korozijos priemonėmis ir tik po to bus nudažytas sidabro spalvos dažais.
Pradėto darbo apimtys nemažos, nes aptvaro plotas tikrai įspūdingas. Tvora susideda iš 60 metrų metalinio profilio, į kurį susukta daugiau nei 300 apvalių vieno metro aukščio metalinių strypų, taip pat 17 beveik pusantro metro metalinių keturkampių stulpų. Visa tai bus nuskusta, išvalyta, padengta antikorozine priemone ir nudažyta dažais. Tai tikrai nemažas darbas vandžiogaliečiams lenkams. Visas darbas, išlaidos medžiagoms gula ant jų pečių.
Tikimės, kad iki birželio mėnesio pabaigos darbai bus atlikti ir galėsime deramai paminėti Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) 109 – ąsias gimimo metines.