Nešiojami procesiniai altorėliai – tai puikūs maldingumo, dailės ir drožybos paminklai Vandžiogaloje. XVIII – XX amžiuje jie dažnai buvo naudojami kaip reikmuo šventinių procesijų metu kartu su bažnytinėmis vėliavomis ir kitais atributais. Jie dviejų arba keturių žmonių buvo nešami aplinkui bažnyčią. Ant jų, papuoštų devintinėse – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėse - buvo pagerbiamas Švč. Sakramentas, išneštas į viešą erdvę, skaitomos evangelijos.

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios nešiojami altorėliai yra skirtingų stilių ir formų.

Jie yra mediniai, sudaryti iš dviejų dalių: vertikalios sienelės, retabulo, ir stalelio su kojelėmis, į kurį įveriamos neštuvo kartelės. Altorėlių retabulo medžio drožyba grakšti ir ažūriška, ornametrai simetriški, plastiški, akantų lapai jungiasi su žiedais. Per retabulo vidurį iš abiejų pusių ant skardos yra aliejiniais dažais tapyti šventi paveikslai.

Vandžiogaliečiai lenkai savanoriai iškėlė sau tikslą – atnaujinti Vandžiogalos bažnyčios procesinius altorėlius. Jie, laiko naštos paženklinti, seniai nebenaudojami, dūlėjo įvairiuose bažnyčios užkaboriuose. Darbo bus tikrai nemažai. Apleisti, pažeisti, apsitrynę, suskilinėję, jie vis tiek yra įdomūs, patrauklūs ir mistiški. Todėl pirminiame etape, kol orai saulėti ir šilti, procesiniai altorėliai buvo gerai išvalyti ir išvėdinti. Tikimės, kad pavyks juos deramai atnaujinti, sugrąžinti šiuos senuosius maldos ir dailės paminklus į bažnyčios erdves, taip supažindinant visuomenę su šiandien nepagrįstai primirštais specifinės paskirties įstabiais medžio drožybos kūriniais.