Monstrancija – vienas brangiausių ir meniškiausių katalikų bažnyčios liturginių reikmenų. Monstrancijoje įdėta Ostija (Švenčiausiasis Sakramentas). Jis yra išstatomas bei garbinamas per iškilmingas pamaldas ir procesijas. Po praeito šimtmečio 6 – 8 dešimtmečių vagysčių, kurių metu iš Švč. Trejybės bažnyčios buvo pavogtos monstrancijos, įsigyta kuklesnė, naudota ir ne kartą taisyta monstrancija. Ji tarnavo apie pusę amžiaus, bet šiais metais, per Žolinės atlaidus, įstrigus tabernakulyje, lūžo jos viršutinė dalis – bokštelis su kryžiumi. Reikėjo nedelsiant tvarkyti Švč. Sakramento buveinę, sulūžusį meniškiausią bažnyčios liturginį pasididžiavimą. Supratome - reikia gero specialisto rankų.
Vandžiogaliečiai lenkai kreipėsi į savo tautietį, auksakalį tautodailininką Joną Stromilą. Tai juvelyrikos veteranas, savo sukurtais darbais ir toliau stebinantis įvairių parodų lankytojus. Viename kūrinyje meistras komponuoja auksą, titaną, emalį ir akmenis. Jis yra unikalios lydinių technologijos kūrėjas, kurio meno mįslių dar niekas nėra įminęs. Mūsų žemiečio menininko darbai buvo eksponuoti pasaulinės juvelyrikos parodoje net tolimojoje Australijoje. Simpatizuodamas Vandžiogalos lenkams ir jausdamas nostalgiją Vandžiogalos miesteliui, kuriame jis yra gimęs ir praleidęs savo vaikystę, sužinojęs apie mūsų bėdą, iškart sutiko pagelbėti. Greit paaiškėjo, kad darbas ne iš lengvųjų, reikalaujantis neeilinių sprendimų.
Puikiai pataisytą monstranciją praėjusio šeštadienio popietę pats meistras atvežė į Vandžiogalą. Lenkų bibliotekoje Jonas Stromilas papasakojo apie visą šio atlikto darbo techninę dalį. Paskui visi susėdę už apvalaus stalo prisiminėme savo vaikystę, kartu praleistą Vandžiogaloje, bendrus draugus ir pažįstamus. Vandžiogaliečiai lenkai džiaugiasi, kad turi tokį nuoširdų ir jautrų tautietį menininką, į kurį visada galima kreiptis, kuris niekados neatsakys. Nuoširdžiai dėkojame, kad ir šį kartą mums padėjo – sutaisė monstranciją laiku ir nepaėmė jokio užmokesčio. Džiaugiamės, kad menininkas noriai randa laiko atvykti į Vandžiogalą, į tradicinį tautiečių susitikimą ir jaučia didelę nostalgiją šiam kraštui, kuriame prabėgo jo vaikystė. Apie tai jis pasakoja jaunajai kartai. Pagal senelio pasakojimą apie vaikystėje gaudytus balandžius ant Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčios stogo Jono anūkas sukūrė ir multiplikacinį filmuką, pavadintą „Vandžiogaloje: Court métrage étudiant“.
https://www.youtube.com/watch?
Ričardas Jankauskas
