Šiais metais minime jau 158 – ąsias 1863 metų sukilimo metines. Vandžiogalos kraštas, ypač okolica Ibiany (Ibėnai), tais metais pakilo į kovą prieš carinės Rusijos valdžią „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Deja, netrukus kovotojai kazokų buvo skaudžiai nubausti: vieni prarado gyvybę, kiti su visais okolicos gyventojais buvo ištremti į Sibirą, o kaimas – sudegintas.
Toks likimas ir rūsti bausmė neaplenkė ir lenkų bajorų Wilkiewiczów (Vilkevičių) giminės. Jie gyveno Ibėnuose ir aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime.
Šiandien labai norėtųsi prisiminti šios lenkų bajorų giminės palikuonis – sukilimo dalyvių anūkes seseris Janiną ir Heleną Wilkiewiczówny (Vilkevičiūtes). Janina Wilkiewiczówna-Zagórska (1912-2004) didžiąją gyvenimo dalį gyveno Vandžiogalos parapijoje, prieš mirtį ir Vandžiogalos miestelyje. Niekas net neįtarė ir nežinojo, kad ši nedidukė, visiems besišypsanti, su visais lenkiškai pasisveikindavusi, kasdien einanti į bažnyčią moterėlė yra Sibiro tremtinė, sukilėlių anūkė. Tokie buvo laikai: vieni bijojo apie tai prasitarti, kiti net nenorėjo apie tai girdėti.
Nelengvas buvo jos gyvenimas Vandžiogalos miestelyje – be šeimos, vieniša, bet labai pamaldi ir gera, stiprios dvasios. Tai tikriausiai jai suteikdavo jėgų galynėtis su kasdienybės negandomis. Vandžiogaliečiai lenkai gerai prisimena 1998 metų žiemą, kada naktį nuslydęs nuo kelio automobilis rėžėsi į jos namą ir labai jį suniokojo. Šaltą žiemą ten gyventi jau nebuvo galima. Po šio įvykio niekas Janinai nenorėjo padėti. Valdžios atstovai ragino kuo greičiau ją išvežti į globos namus. Moteris su ašaromis prašė palikti nelaimėlę jos name. Vandžiogaliečiai lenkai priglaudė senolę tremtinę ir greitai ėmėsi namo remonto darbų. Namas buvo suremontuotas, moteris grįžo namo ir iki pat mirties jame gyveno...
Helena Wilkiewiczówna - vienuolė sesuo Kazimiera (1915-2010) jauniausia Aleksandro ir Zofijos Vilkevičių dukra. Šeimoje augo dar du broliai ir sesuo. Visi gyveno Vandžiogalos parapijoje, vietovėje, vadinamoje Užumiškių krūmais. Halena, būdama jauna, įstojo į Šv. Kazimiero seserų kongregacijos vienuoliją, įsikūrusią Pažaislyje. Pasirinko vienuolės kelią. Po karo, užėjus sovietams, kartu su seserimis vienuolėmis pasitraukė į Vokietiją, iš ten – į Ameriką. Visą savo pašvęstąjį gyvenimą ji praleido Ilinojaus valstijoje, Čikagos Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolijoje. Ten 2010 metais Dievo malonėje tyliai ir užgeso, ten ir buvo palaidota...
Stiprios dvasios, pamaldžios, nuoširdžios, geros, net ir sulaukusios garbingo amžiaus, visada besišypsančios - tokias jas prisimena Vandžiogalos lenkai. Tokios jos ir buvo 1863 metų sukilimo dalyvių Vilkevičių anūkės Janina ir Halena.Tokioms moterims mes ir šiandien sakome gerus žodžius, gražiai prisimename ir didžiuojamės.
Ričardas Jankauskas