Po užsitęsusios pandemijos, karantinų suvaržymų vėl atsinaujina pažintinės kultūrinės kelionės su „JazzTravel“ – „Litaura“ kelionių agentūra ir nepakartojamu šių išskirtinių kelionių sumanytoju ir vedliu doc. istorijos mokslų daktaru, LDK instituto direktoriumi Rūsčiu Kamuntavičiumi.

Praėjusio šeštadienio pavakarę nemaža išskirtinių kelionių po Lietuvos provinciją mėgėjų grupė iš įvairių Lietuvos miestų atvyko tiesiai iš Telšių į Vandžiogalą. Keliautojų tikslas – aplankyti vietovę, esančią Lietuvos centre, kur iki šiol gyvena lenkai, kurie šimtą metų neturėjo savo mokyklų ir vis dar nori išlikti tais ypatingais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės piliečiais, kalbančiais ta pačia Liaudos krašto lenkų kalba, kaip ir jų žemietis, Nobelio premijos laureatas poetas Czesław Miłosz (Česlovas Milošas).

Visa tai pamatyti pažintinių kelionių mėgėjams padėjo Vandžiogalos lenkai, kurie po trumpo prisistatymo drauge su svečiais pradėjo ekskusiją po senąjį bažnyčios šventorių. Čia visų dėmesį patraukė senieji paminklai su lenkiškais užrašais. Kai kurie užrašai su gramatinėmis klaidomis, bet jie – lenkų kalba. Buvo atkreiptas dėmesys, kad kai kur ant senųjų paminklų lenkiški užrašai yra keičiami lietuviškais – reiškinys neeilinis, gan keistas, sukeliantis įvairių minčių ir klausimų. Papasakojome svečiams įdomių, autentiškų nutikimų, įvykusių ne vieną kartą keičiant šiuos užrašus. Iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo gan egzotiškai, bet iš tikrųjų slepia liūdną tapatybės ir savimonės praradimą, nepagarbą tradicijoms ir protėvių atminimui. Kaip visada, užplūdo prisiminimai iš Č. Milošo, Nobelio premijos laureato, viešnagės Vandžiogaloje 1992m., kur jis lankė protėvių kapus. Papasakojome apie tolimesnį bendradarbiavimą su poetu, kuris mums buvo labai naudingas formuojantis naujam, kitokiam žvilgsniui į pasaulį, vaduojantis iš sovietinės erdvės mentaliteto. Ekskursijos dalyviai klausėsi apie nuo amžių čia, LDK Liaudos krašte, gyvenusius lenkus, jų indėlį į šį kraštą, apie jų patriotizmą. Mūsų ilgametis bičiulis, doc. istorijos mokslų daktaras, LDK instituto direktorius Rūstis Kamuntavičius visada stebisi ir džiaugiasi Vandžiogalos lenkais, kurie saugo šio krašto materialinį ir nematerialinį paveldą.

Daug dar visokių temų buvo paliesta apie Vandžiogaloje vykusius istorinius įvykius, lenkų ir lietuvių santykius, ypatingą mūsų Švč. Trejybės šventovę, jos fundatorius...   Susitikimo laikas ėjo į pabaigą. Ne viską spėjome parodyti, daug dar liko nepapasakota... Bet išskirtinių pažintinių kelionių dalyviai buvo patenkinti tuo, ką pamatė ir sužinojo.