Trečiadienį, Joninių vakare, pro Vandžiogalą praūžė škvalas: stiprus lietus ir vėjas laužė šventoriaus medžių šakas, kurios krito žemėn ant apačioje stovinčių paminklų ir tvorelių.

Dar vieno laimingo atsitiktinumo dėka nulūžusi didelio medžio šaka tik per plauką nekliudė Milošų šeimos kapavietėje stovinčio paminklo. Šaka nukrito, kliudydama kapavietės tvorą. Šios kapavietės paminklai ir tvora yra ne kartą stipriai nukentėję nuo vėjo nulaužtų krintančių ant jų medžio šakų. Vandžiogaliečiai lenkai daug sykių parodė iniciatyvą: šalino ne vieną medį, augusį kapavietės viduje, kurie kėlė didelę grėsmę čia esantiems paminklams.

Deja, šventoriuje dar yra nemažai senų medžių, kurių lūžtančios šakos niokoja šį istorinį paveldą.

Daugelį metų šią situaciją primename vietinės valdžios atstovams ir prašome imtis veiksmų, kad avariniai medžiai būtų šalinami arba bent apgenėjamos jų šakos. Deja, visi prašymai - kaip žirniai į sieną ir niekas nesiima konkrečių veiksmų. Tokio vietinės valdžios abejingumo negali būti. Šį kartą tik per plauką nuo nelaimės! O kas bus rytoj?