Šią vasarą nemažai tautiečių kreipėsi prašydami pagalbos ieškant savo protėvių ir kitų giminaičių, įvairiais amžiais gyvenusių mūsų vietovėse, pėdsakų. Vieni, turėdami daugiau žinių apie savo gimines, kiti mažiau, visada norėdavo surasti ir jų amžinojo poilsio vietą. Deja, ne visiems tai pavykdavo. O ir padėti sudėtinga. Seniesiems mediniams ir metaliniams kryžiams, o ir akmens paminklams laikas nėra gailestingas. Jie sunyko, ant jų esantys užrašai pasidarė neįskaitomi. Kiti paprasčiausiai susmego į žemę, nusinešdami ir ant jų parašytą žinią, kas po jais senajame šventoriuje ilsisi.

Vandžiogaliečiai lenkai, visa tai matydami ir puikiai suprasdami išnykstančios informacijos svarbą, nebe pirmi metai stengiasi suspėti perskaityti ir atkurti lenkiškus užrašus ant senųjų šventoriaus paminklų. Šis darbas reikalauja laiko ir kantrybės. Yra paminklų, kurių užrašai pažeisti. Tai karo metais bažnyčios šventoriuje sprogusios aviacinės bombos padarinys – jos skeveldros sutrupino paminklinį akmenį, užrašus. Dalis paminklų nuo metų naštos yra gerokai susmegę į žemę. Metaliniai kryžiai ir jų lentelės smarkiai paveiktos korozijos. Yra ir visai nusitrynusių užrašų, kuriuos iššifruoti - tikras iššūkis.

Ir šiemet Vandžiogalos lenkai nepatingėjo, puikiai padirbėjo – atkasė, nušveitė, nuplovė daugiau kaip dešimt paminklų, identifikavo jų užrašus apie čia palaidotus žmones. Džiaugiamės atradę dar daugiau, rodos, jau amžiams prarastos informacijos. Ji praturtins mūsų žinias, taip pat suteiks vilties ir džiaugsmo tautiečiams, ieškantiems savo protėvių pėdsakų Vandžiogalos žemėje.