Po ilgesnės pertraukos, praeitą sekmadienį, Vandžiogalą aplankė mūsų gera bičiulė iš Vroclavo, Šlionsko žemės (Lenkija) Vroclavo geneologinės draugijos  metinio leidinio „Parantele“ viena iš redaktorių  Mieczysława Skarżyńska. Ji yra ir keleto straipsnių apie Vandžiogalos lenkus autorė.
Pasibaigus pamaldoms Švč. Trejybės bažnyčioje, vandžiogaliečiai lenkai kartu su viešnia iš Vroclavo net keliose Vandžiogalos parapijos kapinėse lankė palaidotų giminių kapus. Lenkų bibliotekoje peržiūrėję senuosius žemėlapius, suderinę maršrutą, leidomės į bičiulės M. Skarżyńskos tolimesnių giminės pėdsakų paiešką istorinėje protėvių žemėje.

Pirmiausia ieškojome Pauslajo kaimo, esančio Kėdainių rajone, jo šiaurės rytiniame pakraštyje. Nelengvai, bet radome šią vietovę tuoj į pietus nuo Anciškio kaimo. Ten ir glūdi XVIII amžių siekiančios Sankowskich (Sankauskų) giminės šaknys. Deja, senovę menančių ženklų ten jau nedaug belikę. Maloniai nustebino, akį patraukė gražiai atnaujinta medinė Anciškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Senajame šventoriuje dar yra likę ir paminklų su lenkiškais užrašais.
Kita kelionės stotelė – Ramygala. Ramygalos miesto kapinėse ieškojome mus dominančių tautiečių palaidojimo vietų. Didžiulį įspūdį padarė neogotikinė  raudonų plytų mūro su 70 metrų aukščio bokštu Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Susitikimas su Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonu kunigu Alfredu Puško visiems ilgam išliks atminty. Klebonas vandžiogaliečius keliauninkus maloniai pakvietė į svečius – aprodė kleboniją, parapijos namus. Visi susėdę prie kavos puodelio ilgai šnekučiavomės, giedojome giesmes, apžiūrėjome čia esančią biblioteką, kurios lentynose nemažai senų unikalių leidinių. Pažintinė ekskursija tęsėsi. Vandžiogaliečiai lenkai ir jų svečiai klebono vedami senoviniais laiptais kopė į bažnyčios bokštą apžiūrėti varpų. Čia dar neseniai kabėjo vienišas Margaret arba Arkangelo Mykolo senasis varpas, kuriam jau yra 500 metų. Šią vasarą jis sulaukė dar dviejų varpų, kurių vieno fundatorius yra kunigas Alfredas Puško. Turėjome puikią galimybę pamatyti ir išgirsti visų varpų grožį ir jų skambesį Dievo ir žmonių garbei. Dar daug gražių ir įdomių dalykų pamatėme ir išgirdome Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Palaiminga  vieta, turinti tokį išmintingą, darbštų ir puikų ganytoją.
Tolimesnis mūsų maršrutas vedė į Tėvo Stanislovo Paberžę, kur mūsų viešnia iš Vroclavo Mieczysława Skarżyńska labai norėjo aplankyti vienintelį tokį 1863 metų sukilimo muziejų. Gal ji slapčia vylėsi užčiuopti čia kokį pėdsaką ar žinią apie savo protėvius, kurie buvo 1863-1864 metų sukilimo Sibiro tremtiniai...