Paskutinis gegužės mėnesio sekmadienis vandžiogaliečiams lenkams buvo tikrai įsimintinas. Mus aplankė garbingi svečiai iš Lenkijos. Tai žinomos mūsų krašte jau nuo XIX amžiaus pradžios gyvenusių lenkų bajorų Koczan (Kočanų) giminės palikuonys iš Vroclavo miesto.
Įdomumo dėlei šiek tiek istorinių žinių apie bajorų Koczan giminę. Giminės herbas -  Nałęcz. Šį herbą giminės atstovai priėmė 1413 metais Horodlėje vykusio bajorų susirinkimo metu. Kai kurie šios giminės atstovai yra keitę pavardę į Koczanowski. Giminėje nuo seno netrūko religingų, išsilavinusių, mokslus baigusių garbingų žmonių.

Tai vienuolis jėzuitas Heronim, miręs 1660 metais, Jan, 1697 metų Brastos Lietuvos vaivadijos seimelių rinkimų organizatorius, Cypryan, Karol, Maciej, Jerzy, Jakόb, Tomasz 1764 metais pasirašė už bendrą visuotinį Lietuvos Seimo sušaukimą. XIX amžiaus pradžioje, 1805 metais,  Samuela sūnus Jan buvo įrašytas į Kauno gubernijos bajorų knygas. O Jerzego sūnūs Antoni ir Franciszek ir Franciszka sūnūs Teofil, Józef ir Waleryan į Kauno gubernijos bajorų knygas įrašyti 1850 metais. O į Vilniaus gubernijos bajorų knygą įrašytas Kazimierz, sūnus Domazo. Domazy Koczan tėvonija su jam priklausančiu turtu ir žemėmis buvo Vandžiogalos krašte. Bevartant archyvus, besidomint lenkų bajorų gyvenimu Kauno gubernijoje, atrasta, kad Domazy Koczan XIX amžiaus viduryje dirbo kaip valdiškas gydytojas gimnazijoje Kaune. Jis žavėjosi lenkų poetu Adam Mickiewicz, kuris taip pat anuo metu mokytojavo toje pačioje Kauno gimnazijoje. Jis buvo jo poezijos gerbėjas ir slaptos Filaretų draugijos narys. Ką turėjo mintyje lenkų poetas Adam Mickiewicz, kai 1822 metais klausinėjo kolegų:,,Czy Koczan oddał dukata?” („Ar Koczan atidavė dukatą?”). Akivaizdu, kad medicinos daktaras Domazy Koczan buvo glaudžiai susijęs su lenkų romantikais. Amžinojo poilsio Domazy Koczan atgulė savo tėvonijoje – senajame Vandžiogalos šventoriuje.  Vandžiogalos parapijoje, Kovališkių kaime, lenkų bajorų ūkininkų Florijan ir Katarzyna z Wołków Koczan šeimoje, 1902 metais vasario 2 dieną gimė sūnus Kazimierz, kuris sulaukęs 24 metų vedė lenkę ūkininkaitę iš to pačio Kovališkių kaimo Weroniką Wonżód, gimusią 1903 metais. Jie abu pakrikštyti Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje, kurioje 1926 metais spalio 30 dieną įvyko ir jų jungtuvės.
Sunkūs buvo tarpukario metai mūsų krašto lenkams ūkininkams. Tuometinė Lietuvos valdžia stipriai „apkarpė” jų ūkius – iš jų buvo atimta dalis  žemių. Į lenkus buvo žiūrima kaip į priešus, uždrausta  bet kokia švietėjiška ir kultūrinė jų veikla. Nelengvi ir kupini iššūkių metai buvo ir jauniesiems ūkininkams Kazimierz ir Weronika Koczan. Visi šie sunkumai nepalaužė tvirtos Dievu pasikliaujančios šeimos, jie kantriai nešė gyvenimo kryžių, nepalūžo. O atėjus dar sunkesniam metui, prasidėjus II pasauliniam karui, jie pasirodė kaip labai žmogiški, garbingi ir didvyriški žmonės. Savo ūkyje Kovališkių kaime jie priglaudė, slėpė ir išgelbėjo nuo mirties Vandžiogalos žydų šeimą -  Meier ir Ester Labanowski ir jų penkias dukteris: Hanną, Sarą, Asną, Pesią ir Henią.
Pasibaigus karui, lenkų ūkininkai  Kazimierz ir Weronika Koczan buvo ištremti į Sibirą. Tremtyje išbuvo iki 1956 metų, iš ten emigravo į Lenkiją.
2015 metų rugpjūčio 26 dieną Holokausto atminties centras, kuris yra Izraelyje, Jeruzalėje „Yad Vashem” paskelbė Pasaulio teisuoliais ir suteikė Pasaulio teisuolių vardus Weronikai ir Kazimierz Koczan už žydų gelbėjimą holokausto metu  nesiekiant sau naudos. Deja, jie tos dienos nesulaukė... Apdovanojimą priėmė jų sūnus Wojciech, gyvenantis Vroclave.
Mūsų svečiai iš Vroclavo, garbingos lenkų bajorų Koczan giminės jaunosios kartos atstovai džiaugėsi ir stebėjosi, kad jų protėvių atminimas čia, Vandžiogaloje, yra gerbiamas ir saugojamas. Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje yra Weronikai ir Kazimierz Koczan suteiktų Pasaulio teisuolių vardo ir apdovanojimų dokumentų kopijos, taip pat ir juos menančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas jų gyvenimas Vandžiogaloje ir Sibire. Svečiai nuoširdžiai džiaugėsi ir dėkojo Vandžiogalos lenkams už tai, ką pamatė ir sužinojo viešnagės savo protėvių žemėje metu.