Birželio 16 dienos popietę Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro antro kurso studentų grupė kartu su savo profesoriais: istoriku, analitiku daktaru Witold Rodkiewicz ir Ukrainos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslų daktare Irena Matiash, dabar dėstančia Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centre,  atvyko į Vandžiogalą. Akademinį jaunimą ir jų dėstytojus aplankyti LDK salą – Vandžiogalą - ir čia gyvenančius lenkus atlydėjo mūsų bičiulis istorikas, mokslų daktaras,  Vytauto Didžiojo universiteto docentas Rūstis Kamuntavičius. Jis seniai žavisi Vandžiogala, kurioje apie 300 – 400 metų sugyveno lietuviai, lenkai ir žydai. Tai tipiškas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestelis.

Tokį trijų tautų sugyvenimo pavyzdį retai kur rasime net ir Vakarų Europoje. Todėl šiandien visai pagrįstai galima teigti, kad, ko gero, esame vienintelė Europos tauta, turinti daugiau nei 700 metų tolerancijos istoriją.
Vandžiogalos miestelyje nerasime įspūdingų architektūros paminklų, gamtos turtų ar kitų įdomybių, kurias būtų galima parodyti turistams. Tačiau kultūrine prasme - tai Europos masto fenomenas, ir, jeigu jis būtų tinkamai suprastas ir parodytas kitiems, miestelis tikrai sulauktų išskirtinio dėmesio, - tai VDU istorijos mokslų daktaro Rūsčio Kamuntavičiaus mintis.
Vandžiogaliečiai lenkai, aktyvūs, tikrieji šio krašto ambasadoriai, jau ne vieną dešimtmetį garsina jį ir jo žmones, todėl intelektualų ir akademinio sluoksnio žmonių yra žinomi. Jie dažnai lankosi Vandžiogalos Lenkų bibliotekoje, kur yra sukaupta nemažai unikalios istorinės medžiagos apie šį kraštą.
Ekskursijos po senąjį šventorių metu mūsų svečiai iš Varšuvos stebėjosi ir nesuprato vykstančios mirusiųjų „lituanizacijos“ – kai senieji lenkiški paminklų užrašai keičiami lietuviškais. Visi sutarėme, kad yra daroma nepataisoma žala – naikinama šio krašto žmonių autentika. Padarėme išvadą, kad daugelį metų okupantų perrašinėjama istorija, į žmonių tarpusavio santykius skiepytas  antagonizmas vis dar gyvas ir žaloja šio krašto veidą. Šios politikos pasekmės jaučiamos iki šių dienų. Svečiai su dideliu susidomėjimu klausėsi pasakojimo, apžiūrinėjo unikalius leidinius ir dėkojo už įgytas žinias.
Vandžiogalos lenkai dar ilgai prisimins kartu praleistą laiką su istorijos mokslo daktarais, studijavusiais Harvardo ir kituose užsienio universitetuose, dabar dėstančiais Varšuvos universitete. Tokie susitikimai įvairiapusiškai praplečia akiratį, padeda užmegzti naujus kontaktus ir duoda kūrybinių impulsų tolimesnei veiklai.

Ričardas Jankauskas