Rugpjūčio 14 dienos sekmadienio rytą aikštelėje, priešais Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią, rinkosi Skrynės kaimo kraštiečių šventės dalyviai. Susitikimas prasidėjo gedulingomis mišiomis už visus mirusius Skrynės kaimo gyventojus. Buvo prašoma Dievo palaimos ir prisimenama pas Jį iškeliavusius tėvus ir artimuosius. Juk tik jų dėka mes esame šioje žemėje... Po šventųjų mišių aplankėme kapus ir pagerbėme iš Skrynės kaimo išėjusius žmones.
Ilga automobilių virtinė iš Vandžiogalos pasuko Skrynės kaimo link. Čia, Petrauskų sodyboje, ir įvyko bendraklasių, draugų, giminių, kaimynų susitikimas.
Užrašas ant senojo klojimo bylojo „Sveiki, sugrįžę į Skrynės kaimą!“
Didelėje, gražiai prižiūrimoje ir jaukioje Petrauskų sodyboje šventės dalyviai šnekučiavosi, dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi vieni kitais. Žiūrėdami į aplinkinių laukų platumas, atsiminė čia kadaise buvusias savo tėvų sodybas, takus, vedančius, į jas. Deja, sodybų jau nebeliko, kaimas sensta, miršta ir nyksta.
Šventės iniciatoriai, organizatoriai ir vedėjai Janina Petrauskaitė ir Česlovas Želvys džiaugėsi visais atvykusiais žmonėmis ir, skambant maršams, kvietė svečius prie šventinio stalo į senąjį klojimą. Šventinių stalų vaišių gausa maloniai stebino svečius iš Lenkijos, kartu su vandžiogaliečiais atvykusiais į šią šventę. Stebino juos ir tai, kad čia laisvai galėjo kalbėti lenkiškai - šio kaimo gyventojai kalba gimtąja lenkų kalba.
Įvairūs renginiai vandžiogaliečiams ne naujiena, bet tai, ką pamatė čia, juos tiesiog sužavėjo. Vietiniai artistai kartu su muzikantais, taip pat kilusiais iš šio kaimo, paruošė ir puikiai parodijavo Marilą Rodowicz, Džordaną Butkutę, Radži, Laimutį Purvinį... Tokia programa tikriausiai papuoštų ne vieną kaimo bendruomenės šventę. Kai yra geranoriškų, kūrybingų žmonių, tikrų savo krašto patriotų, gera ir linksma visems. Tada ir norisi kalbėti apie ateitį: pasiūlius tęsti gražią kaimo žmonių susitikimų tradiciją, buvo sutarta ir pranešta, kad kitais metais vėl čia susitiksime per Jonines.
Puiki nuotaika, gera muzika darė stebuklus: šoko jauni ir seni, net gyvenimo negandų palaužti žmonės šoko su ramentais, vėliau net ir be jų! Ar tai ne stebuklas? Mūsų svečiai iš Lenkijos dėkojo, kad juos pasikvietėm į šitokią puikią Skrynės kaimo žmonių šventę. Jie itin žavėjosi žmonių paprastumu, nuoširdumu ir čia dar gyva lenkiška katalikiška tradicija...
Mes, vandžiogaliečiai, nuoširdžiai dėkojame šventės organizatoriams Janinai ir Česlovui, jaukiai priėmusiems į atvirų, kūrybingų, dvasingų žmonių būrį. Juk tai jie daugeliui primena: svarbi atmintis, sielų bendrystė ir tradicijos.
Ričardas Jankauskas
