Šiandien, balandžio 18 dienos popietę, senajame Vandžiogalos bažnyčios šventoriuje vėl susitikome su  garsios mūsų kraštuose kilmingų bajorų Karola i Elwiry z Nartowskich Gorskich giminės atstovu Tadeusz Werner iš Lenkijos Pamario krašto.
Su didžiai gerbiamu Tadeusz Werner susipažinome dar 1999 metais, kada jis su savo motina Irena Gorska – Werner ir seserimi Beata atvyko į Vandžiogalą. Prieš ketvirtį amžiaus įvykusio susitikimo niekad neužmiršau. Visada prisimenu jo šviesaus atminimo motinos pasakojimą apie gimtąjį Kazimieravos dvarą, savo tėvus, senelius Elwirą ir Karolį, seserį Teresą.

Taip puikiai papasakoti prisiminimai apie dvarą, čia prabėgusią nerūpestingą vaikystę, čia gyvenusius žmones: lenkus, žydus, lietuvius, į dvarą atvykstančius įvairių luomų kilmingus svečius, jo kasdienybę ir čia vykusias šventes mane pakerėjo. Su tokia  meile ir ilgesiu prisiminti savo gimtąsias vietas gali tik labai jautrios ir meniškos sielos žmogus. Tokia ir buvo kilminga bajorė Irena Gorska – Werner iš Kazimieravos dvaro.Tai jos nuopelnas, kad protėvių kapų, gimtųjų vietų neužmiršta jaunoji karta – prisimena, aplanko.
O vandžiogaliečiai lenkai didžiuojasi ir džiaugiasi, kad Apvaizda leido pažinti tokius garbingus, neeilinius žmones, kurių atminimą net laikas nepavaldus ištrinti.