Šią savaitę Vandžiogaloje lankėsi bajorų palikuonis – herbas Trąby – Jacek Narbut, gyvenantis Barlinek Vakarų Pamario vaivadijoje. Gerbiamas svečias iš Lenkijos dar šių metų pradžioje kreipėsi į Vandžiogalos lenkus su prašymu padėti ieškant jo protėvių giminės šaknų mūsų krašte. Pirminiai jam žinomi duomenys tokie, kad Jan Narbutt, sūnus Andrzeja, testamentu, sudarytu 1706-05-03 ir patvirtintu Kauno Žemių teisme, padalina savo žemes ir turtą, Użumiszki (Užumiškių) kaimą, per pusę dviems savo sūnums - Kazimierz (Kazimierui) ir Jan (Jonui) ir Saszewicze (Šašių) kaimą jauniausiam sūnui Jan (Jonui).

Svečias taip pat pateikė sąrašą pavardžių, kurios yra artimais giminystės ryšiais susietos su Narbutt gimine. Tai: Urszula Eymont, Lucyna Swolkień, Krystyna Łabunowska, Kazimiera Grużewska, Stefan Romer, Helena Okulicka. Vietovės, kuriose šios giminės atstovai gyveno, driekėsi nuo Žeimių apylinkių iki Babtų ir Vandžiogalos. Ir dar perdavė liūdną žinią, kad 1941-06-14 jo senelis Jan Narbutt, jo žmona Lucyna Swolkień ir du jų sūnūs, Jan (tai jo tėvas) ir Zbigniew, buvo ištremti į Bijską (Altajaus kraštas), kur po karo iš tremties išvyko į Lenkiją.
Ši mūsų svečio iš Lenkijos papasakota lenkų bajorų Narbutt giminės istorija identiška daugelio lenkų bajorų ūkininkų mūsų krašte istorijoms.  Visos jos baigdavosi taip pat – trėmimais į Sibirą. Vienus trėmė prieš pat karą, kitus – po karo iki pat Stalino mirties. Po amnestijos jiems buvo atimta galimybė grįžti į Lietuvą, dirbti savo žemę ir gyventi savo tėviškėje. Todėl jie turėjo išvykti į Lenkiją. Žlugus Sovietų Sąjungai, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 d. Akto, jiems, tremtiniams iš Lietuvos, gyvenantiems Lenkijoje, turintiems Lenkijos pilietybę, nusavintų turtų ir žemių grąžinimas (restitucija) nebepriklausė, nes jie jau nebuvo Lietuvos piliečiais. Žiūrėdami į tuos senus dokumentus, kurie patvirtina, kad jau daugiau kaip prieš 300 metų turėta nuosavybė (tai įrodo nuosavybės dokumentai, testamentai, tie senieji ir tarpukaryje sudaryti), matome šių giminių ekonominį statusą, padėtį visuomenėje, lojalumą tėvynei. Ir po Sibiro tremties kančių, po sovietinės valdžios viso jų turto nusavinimo, neleidimo grįžti į gimtąsias vietas ir net po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jiems nebuvo atkurtos teisės į grąžintiną turtą. Tuo pasinaudojo sovietiniai valdžios funkcionieriai (buvę kolūkių pirmininkai, partsekretoriai, agronomai...) – jie „prichvatizavo“ šiuos šimtus hektarų lenkų bajorų ūkininkų  "laisvų"  žemių. Sunkiai suvokiama, kad tai įvyko, bet realybė yra tokia.
Vandžiogalos lenkai visada džiaugiasi, kai į juos kreipiasi žmonės ieškodami savo protėvių šaknų. Kiek galime, padedame ieškoti tų pėdsakų. Deja, jie kruopščiai ištrinti. Bekraščiuose javų laukuose dar galima rasti vieną kitą ženklą, menantį ten stovėjusius namus, gyvenusius žmones. O tie ženklai - tai kai kur paliktas vienišas medis ar didesnis akmuo. Bet ir jie sparčiai nyksta.
Tikimės vaisingo ir sėkmingo bendradarbiavimo su bajorų palikuoniu Jacek Narbut (herbas Trąby) ir dėkojame už pasidalijimą istorine medžiaga apie savo protėvius. Tai praturtina mūsų žinias apie praeitį.