Paskutinį birželio mėnesio sekmadienį į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią į 9 val. aukojamas lenkų kalba Šv. Mišias susirinko nemažas būrys žmonių. Buvo aukojamos Šv. Mišios už garbingo žmogaus, lenko, mūsų bičiulio Władysław Gruźdz atminimą, taip pat už visus Lutkiewiczów (Liutkevičių) giminės mirusiuosius. Iš šios garbingos, pamaldžios lenkų giminės paskutiniaisiais metais anapilin iškeliavo patys geriausi, aktyviausi žmonės. Liko jų palikuonys, kurie nepamiršo tėvų pamokymų, jų skelbtų tiesų ir vertybių. Prisiminimai apie Vandžiogalos kraštą, gimtąsias vietas, viešnages pas tetą Janiną ir dėdę Leonardą, apie senelius Jadvygą ir Joną Preišiogalos kaime, vaikystėje išbraidžiotus laukus, medžius, kurie saugojo ir slėpė vaikus nuo saulės ir lietaus, išlikę daugelio atmintyje.
Džiugu matyti jaunąją kartą, norinčią prisiminti buvimą kartu, jausti giminės artumą ir tęsti tradicijas.
Pasibaigus Šv. Mišioms už mirusius artimuosius, buvo aplankyti ir pagerbti jų kapai. Paskui visi tradiciškai užsuko į sodą pas Leoniją, kur linksmai bendravo, vaišinosi, dainavo savo tėvų ir senelių jaunystės dainas gimtąja lenkų kalba. Neatsiliko ir jaunimas – labai stengėsi ir žadėjo, kad po metų dainuos dar geriau. Visiems buvo malonu pasijusti gražios giminės dalimi.
Ričardas Jankauskas