Rugpjūčio 18 dienos pavakarę iš Lenkijos į Vandžiogalą autostopu atvyko grupė lenkų harcerų (skautų), susidedanti iš devynių licėjaus moksleivių ir studentų iš Lubartów miesto, esančio rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Tai 1 – oji Lubartów lenkų harcerų keliautojų komanda „Zmrok“ („Sutema“). Grupės vadovas -  Jan Ślifirczyk HR. Atvykę svečiai apsistojo Vandžiogalos lenkų bibliotekoje. Vandžiogaliečiai lenkai svečiams papasakojo apie save, savo veiklą, parodė bibliotekoje esančias knygas. Pokalbio metu aptarėme kitos dienos veiksmų planą. Harcerai (skautai) pareiškė didelį norą savo gerais darbais pagelbėti bendruomenei. Buvo nutarta, kad jie padirbės senajame šventoriuje.

Rugpjūčio 19 dienos ankstyvą rytą pagal harcerų tradiciją atėjo metas daryti gerus darbus – padėti šeimininkams. Kaip ir buvo nutarta, kad prasminga  sutvarkyti senajame šventoriuje nelankomus tautiečių patriotų, kurie dalyvavo laisvės kovose už nepriklausomybę, kapus, taip ir padirbėta. Taip pat buvo nuspręsta atkasti bent vieną sunaikintą ir užkastą paminklą, pabandyti identifikuoti jo užrašus. Prie harcerų darbų šventoriuje noriai prisijungė ir Vandžiogalos Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai. Jie su dideliu entuziazmu plovė senuosius paminklus, rovė žoles nuo kapų ir stebėjo nelengvą užkasto paminklo iškėlimo procedūrą. Didelių pastangų dėka sunaikintą užkastą paminklą pavyko iškelti. Tiesa, identifikuoti jo užrašus reikės dar laiko, bet datą pavyko iššifruoti – 1824 metai. Paminklui, pasirodo, jau 200 metų! Tą dieną bendromis harcerų ir Sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokinių jėgomis buvo sutvarkytos ir pagražėjo net kelios senosios kapavietės.
Po darbų, trumpos „ledų pertraukėlės'', ekskursijos po bažnyčią ir šventorių mūsų svečiai pradėjo ruoštis tolimesnei savo kelionei. Tolimesnis kelionės tikslas – Latvija, Rygos miestas, susitikimas su Latvijos harcerais (skautais). Kai harcerai nusiprausė, apsivilko savo uniformas, senajame šventoriuje visi kartu pagerbėme amžinojo poilsio atgulusius mūsų krašto patriotus, kovojusius „Už Mūsų ir Jūsų laisvę“: meldėmės, uždegėme žvakutes jų atminimui.
Ši diena mums visiems tapo tarpusavio bendradarbiavimo, draugystės, maldos ir istorinio suvokimo pamoka. Atsisveikindami mūsų jaunieji bičiuliai dėkojo vandžiogaliečiams lenkams už šiltą priėmimą ir įspūdžius, kuriuos jie patyrė. Mes irgi džiaugiamės, kad turėjome progą  pamatyti ir pažinti motyvuotus, disciplinuotus, stiprius, simpatiškus, patriotiškai nusiteikusius jaunus žmones. Su jais tos kelios dienos prabėgo įdomiai, turiningai ir prasmingai.