Visi istorinės atminties reido dalyviai rinkosi į Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčią. Susirinkusiems  šių eilučių autorius papasakojo bažnyčios, miestelio istoriją, čia vykusius reikšmingus įvykius, gyvenusius įvairių religijų ir tautybių žmones, jų gyvenimą, tarpusavio  santykius ir pasiekimus įvairiais istoriniais laikotarpiais, taip pat apie mūsų krašte vykusias kovas už laisvę ir nepriklausomybę. Svečius sudomino  mūsų ypatinga šventovė, joje esantys artefaktai, jau praėjusio laiko ženklai bei amžinieji simboliai,  ano meto dvasia, menanti Vandžiogalos krašto lenkų bajorus, šviesuolius, patriotus.
Apžiūrėję šventovę ir joje pasimeldę, visi istorinės atminties reido dalyviai pasuko į senąjį bažnyčios šventorių.

Uždegę žvakes, su gėlėmis rankose, aidint  300 metų varpo dūžiams, visi pajudėjo prie patriotų, tautos didvyrių kapų. Senasis varpas mena abu (1831, 1863 metų) sukilimus, jis jau tada kvietė šio krašto žmones į kovą „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Ant kapų buvo dedamos gėlės, statomos žvakės. Nuaidėjus harcerų trimitui, buvo atiduodama pagarba, sukalbama malda. Tokių atminimo ir pagarbos vertų tautiečių amžinojo poilsio vietų šventoriuje yra daug. Tai 1831. 1863 metų sukilimo dalyvių, jų rėmėjų kapai, simboliniai kryžiai jiems atminti, lenkų legionierių, Antrojo pasaulinio karo mūšiuose žuvusių mūsų krašto lenkų karių simboliniai kapai. Senajame šventoriuje dar ir šiandien randami sunaikinti, užkasti žemėje lenkų patriotus minintys paminkliniai akmenys.
Nuaidėjus harcerų trimito signalui „Rinktis!“, visi istorinės atminties reido dalyviai sėdo į autobusus ir pajudėjo  Žeimių (Jonavos raj.) link.