Nuo Šventybrasčio iki Pajieslio gan tolimas kelias, tad čia atvykome jau temstant. Stabtelėjome prie Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčios. Bažnyčios šventoriuje radome nemažai tautiečių kapų.
Ši medinė Pajieslio bažnyčia XIX amžiaus viduryje buvo atkelta iš Pašušvio. Šios bažnyčios statyba ir visais reikalais rūpinosi Teodora Pilsudska, Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudsko senelė. Ji, šios bažnyčios fundatorė, ir yra palaidota šventoriuje priešais bažnyčią. Šiame šventoriuje palaidoti tautiečiai buvo aktyvūs 1863 metų sukilimo dalyviai ir jo rėmėjai.

Istorinės atminties reido dalyviai uždegė žvakes, padėjo gėlių ant Pajieslio bažnyčios fundatorės Pašušvio dvaro savininkės, pamaldžios katalikės Teodoros iš Butlerių Pilsudskos (Teodora z Butlerów Piłsudska) kapo, sukalbėjo maldas lenkų ir lietuvių kalbomis. Reido dalyviai atidavė pagarbą visiems šventoriuje palaidotiems tautiečiams – šio krašto patriotams.
Iš Pajieslio pasukome Babtų link...
Tą lapkričio 9 dieną, Lenkijos nacionalinės šventės – Lenkijos Nepriklausomybės – 106-ųjų metinių, švenčiamų  lapkričio 11 dieną, išvakarėse vandžiogaliečiai lenkai, istorinės atminties reido po Kauno ir Liaudos kraštą iniciatoriai ir organizatoriai, jų svečiai iš Lenkijos sukorė ne vieną šimtą kilometrų, aplankė tautiečių kapus ir kitas istorines vietas, susijusias su laisvės kovomis. Jų maršrutas driekėsi per tris rajonus- Kauno, Jonavos ir Kėdainių. Pamatėme daug apleistų, neprižiūrimų, užmirštų kapų, suniokotų paminklų, kapinių kryžių. Vaizdai liūdina. Nėra mūsų krašte tradicijos, pagarbos mirusiems žmonėms, kovojusiems ir žuvusiems „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Išsaugokime šias istorines vietas ir turėkime viltį, kad ateinančios kartos už tai padėkos.
Už finansinę paramą vandžiogaliečiai lenkai  dėkoja Lenkijos Respublikos Švietimo ministrui, Lenkų kalbos plėtros institutui, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir asociacijai "Odra – Niemen".