2024 metų lapkričio 29 dieną Mitėniškiuose, netoli Šėtos, buvusio Mitėniškio dvaro teritorijoje, buvo atidengtas ir pašventintas atminimo akmuo, kuriame įamžintas bajorų brolių Montvilų (Montwiłł) atminimas jų gimtinėje Mitėniškėse. Tai broliai Stanislovas Adomas Montvila (1841-1916), Aleksandras Montvila (1845-1908), Vincentas Montvila (1846-1903) ir Juozapas Montvila (1850-1911). Šio atminimo akmens pastatymo buvusioje Montvilų dvaro teritorijoje iniciatorius ir organizatorius yra Šėtos parapijos klebonas kunigas Robertas Gelvydas Skrinskas.
Ilgi sovietų okupacijos mūsų krašte metai skaudžiai palietė tūkstančius patriotų, kurių dėka buvo kuriama krašto kultūra ir gerovė.

Visi jie buvo paskelbti liaudies priešais, tremiami į Sibirą, jų turtas nusavinamas, jų namai griaunami, kapai naikinami, nuopelnai, geri darbai, atminimas menkinami ideologinės propagandos. Toks pat likimas užklupo ir lenkų bajorų Montvilų giminės atstovus.
Reikia prisiminti, kad iki sovietų okupacijos šios giminės atstovai  daug gero buvo  padarę ne tik savo gimtinėje, bet ir visame krašte. Jie buvo išsilavinę, tikri savo krašto patriotai.
Stanislovas Adomas Montvila gimė ir užaugo Mitėniškių dvare. Užaugęs gavo gerą išsilavinimą: aukso medaliu baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, mokėsi Maskvoje, vėliau studijas tęsė Krokuvos Jogailos universitete. Jis pasižymėjo kaip 1863 metų sukilimo dalyvis, buvo vado Zigmanto Sierakausko adjutantas. Sukilimo kovų metu ties Biržais buvo sužeistas. Ypatingai daug padarė Panevėžio kraštui ir miestui. Panevėžyje pastatė ir atidarė teatrą ir kino teatrą. Jis visą gyvenimą užsiėmė labdaringa veikla, plėtė verslus, sukūrė daug darbo vietų, skatino krašto kultūrinį gyvenimą.
Jo brolis Aleksandas Montvila mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje. Po studijų tapo Ukmergės pavieto bajorų kolegijos sekretoriumi, Ukmergės bajorų maršalka. Jis daug prisidėjo prie brolių vykdomos labdaringos veiklos ir verslų plėtojimo.
Brolis Vincentas Montvila baigė Vilniaus bajorų gimnaziją, vėliau Sankt Peterburgo technologijų institutą. Pagal išsilavinimą buvo sodininkas pomologas – išvedė ir įveisė daug vaismedžių rūšių, tapo sodininkystės parodų Vilniuje, Minske, Varšuvoje, Peterburge ekspertu. Blintstrubiškių dvare Raseinių apskrityje išvedė naują obelų veislę, kuriai buvo suteiktas pavadinimas „Montwillówka“, padėjo parengti mokslinį veikalą „Vaisių atlasas“ apie veisles, tinkamas sodinti Lietuvos sąlygomis.
Brolis Juozapas Montvila, baigęs bajorų gimnaziją Vilniuje, mokėsi Maskvoje, vėliau vyko į Peterburgą, kur studijavo teisę ir gavo mokslo kandidato laipsnį. Vėliau studijas tęsė Berlyne, Vienoje, Krokuvoje. Baigęs mokslus tobulinosi sociologijos ir ekonomikos srityse. Juozapas Montvila buvo Vilniaus miesto tarybos narys, vėliau tapo Vilniaus žemės banko direktoriumi. Jis garsėjo kaip statybos, mokslo ir meno įstaigų bei draugijų rėmėjas. Jo iniciatyva Vilniuje buvo pastatytos 5 gyvenamosios kolonijos (namų bendrijos) Lukiškėse, Naujamiestyje, Šnipiškėse ir Rasų gatvėje. Priskaičiuojama apie 20 visuomeninių organizacijų, kurias rėmė arba įkūrė šis filantropas.
Tokie svarūs lenkų bajorų brolių Montvilų nuopelnai mūsų tėvynei. Jie buvo tautos šviesuoliai, bet jų darbai ir atminimas buvo nepelnytai užmiršti. Taip vyko totalus nacionalinio paveldo naikinimas. Labai gerai, kad visa tai suprato šio krašto šviesuoliai -  Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas Robertas Gelvydas Skrinskas ir tautodailininkas medžio drožėjas, kraštotyrininkas Artūras Narkevičius. Jų pastangų dėka ir įvyko šis atminimo renginys. Į renginį atvyko nemažai svečių – valdžios ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovai. Atvyko ir Montvilų giminės iš Prancūzijos, Belgijos, Airijos, Serbijos. Tai Aleksandro Montvilos proanūkiai iš Airijos, Vincento Montvilos -  iš Kanados ir kiti. Atvyko šios garsios giminės palikuonys ir iš Lietuvos.
Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas pašventino atminimo akmenį. Kalbėjo šios giminės atstovai ir svečiai. Tarp svečių buvo ir šių eilučių autorius, kuris papasakojo susirinkusiems, kaip jis su didele grupe jaunimo iš Lenkijos ir Vandžiogalos buvo čia, Mitėniškėse, lapkričio 9 dieną ir pirmieji pagerbė šią vietą, kurioje gimė ir augo šie iškilūs mūsų tautiečiai – broliai Montvilos.
Vandžiogaliečiai lenkai dėkoja Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonui kunigui Robertui Gelvydui Skrinskui ir mūsų bičiuliui kraštotyrininkui Artūrui Narkevičiui už švietėjišką misiją, iniciatyvą prikeliant iš užmaršties nusipelniusių mūsų tautiečių atminimą.