Vandžiogala jau nuo pokario, kolūkių kūrimosi laikų buvo laikoma skurdžia, nykia vietove, kurioje gyveno daug lenkų. Prisipažinimas, kad esi iš Vandžiogalos, buvo suprantamas kaip kažkoks nesėkmingas nesusipratimas, nieko gero nežadantis. O viso šito priežastis – nuo amžių čia gyvenantys lenkai ir žydai. Tai jie buvo „kalti”, kad nei tarpukariu, nei pokariu čia neįvyko jokio proveržio… Pusė amžiaus skelbiama ši propaganda padarė savo. Jau keletas vandžiogaliečių kartų kratosi šio krašto tapatybės – nenori prisipažinti, kad yra iš Vandžiogalos.
Vandžiogaliečiai lenkai visada stengiasi parodyti mūsų miestelio, parapijos tikrąją istoriją.
Į Vandžiogalos Lenkų biblioteką, į portalą www.vandziogala.eu ateina daug laiškų su prašymais padėti surasti savo protėvių, senelių, tėvų gimtąsias vietas, iš kurių jų giminaičiai buvo tremiami į Sibirą įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų namai – sugriauti, sudeginti, nelikę jokių jų buvimo ženklų, išnykę net vietovių, kaimų ir vienkiemių pavadinimai.
Dar 2019 metais, Lietuvoje vykdant išnykusių vietovardžių įamžinimo projektą, išnykę kaimai, vienkiemiai, vietovardžiai buvo įamžinami pastatant jiems skirtus atminimo ženklus. Tą proga, minint 635-ąsias Vandžiogalos miestelio metines, miestelio centre buvo atidengtas koplytstulpis su lenta išnykusiems kaimams ir vienkiemiams atminti. Įvyko renginys, paminėtas garbingas jubiliejus. Pasirodė labai trumpas išnykusių kaimų ir vienkiemių sąrašas, išraižytas koplytstulpio lentoje, tik 13 kaimų ir vienkiemių pavadinimų, iš kurių trys – klaidingi. Belieka apgailestauti, kad ano laiko Vandžiogalos seniūnijos ir kultūros darbuotojų nekompetencija, istorinių žinių skurduma niekais pavertė tikrai gerą projektą. Iš tikrųjų išnykusių kaimų ir vienkiemių yra tris kartus daugiau… Štai jie: Gineikiai, Makaruvka, Streipunai, Liepkalnis, Čarnolesė, Jagelava, Girelė, Mekla, Žydareska, Bačiupiai, Michališkiai, Michalinava, Huta, Tolėjai, Pedriškiai, Milošiškiai, Pomedžgolė, Milvydai, Trumpinė, Vilkiškės, Pogiriai, Aleksandruvka, Skrebiniškiai, Teraspolis, Korzinuvka, Užumiškių krūmai, Veiveriškiai, Bitnariškiai, Liudvinava ir kiti. Štai kiek nepateiktos informacijos apie mūsų vietovės pradingusius kaimus ir vienkiemius.
Atvykę žmonės iš įvairių pasaulio šalių ieško mažiausios užuominos, bet kokios rašytinės žinios apie jų protėvių gimtąsias vietas. Jiems gimtųjų vietų vardai yra labai brangus turtas. Juk ne visų žmonių atmintį pajėgia sunaikinti sovietiniai laikai.
Ričardas Jankauskas