Kitos dienos rytą visi išvykos dalyviai atvyko į vokiškos ir prancūziškos dvasios persmelktą Strasbūro senamiestį. Jo architektūra neabejotinai palieka didžiausią įspūdį. Ryškiausiu jos akcentu yra miesto centre esanti katedra – Cathédrale Notre – Dame de Strasbourg (Strasbūro Dievo Motinos katedra). Tai išskirtiniu grožiu ir subtilumu pasižymintis gotikos architektūros perlas. Jos bokšto aukštis siekia 142 metrus. Ji pastatyta iš rožinio smiltainio, o statė ją beveik tris šimtmečius. Katedros viduje - neįtikėtini vitražai, kai kurie jų datuojami XIII-XIV a.  ir dar daug kitų šedevrų bei įdomybių.
Strasbūras – miestas kryžkelėje, šimtmečius priklausęs Romos imperijai. Vėliau įgijo laisvo miesto statusą, tapo netgi respublika, bet neilgam.

Jį užkariavo Prancūzija, vėliau Vokietija. Amžius trukę karai, skirtingų kultūrų tėkmė paliko savo žymes. Visa  tai dar jaučiama vaikštant  senamiesčio gatvėmis, kuriose pilna mažų, jaukių kavinukių ir vyninių, kuriose galima pasimėgauti įvairiais vietiniais vynais ir kitokiais skanėstais. Čia tvyro tyli, rami, romantiška viduramžių idilija. Bet iš šios būsenos netikėtai pažadina čaižios policijos automobilių sirenos ir supranti, kad esi dabartyje.
Pasivaikščioję po senamiestį ir vėl sugrįžę prie Dievo Motinos katedros, pamatėme būrį ginkluotų kareivių, kurie čia patruliavo ir įdėmiai stebėjo žmones. Neramūs laikai, Strasbūras, kryžkelių miestas, keičiasi.