Vandžiogaliečiams lenkams pavyko prikelti dar vieną visiškai suniokotą paminklą – daugiau kaip prieš šimtmetį šventoriuje pastatytą antkapinį paminklą, žymintį čia palaidoto kunigo Antano Viršilos amžinojo poilsio vietą.
XIX amžiaus antroje pusėje kunigas Antanas Viršila tarnavo Vandžiogalos parapijoje. Jo pastangomis parapija sparčiai plėtėsi – į Švč. Trejybės bažnyčią rinkdavosi gausybė tikinčiųjų, ir šventovė vos talpino visus maldininkus. Tai matydamas, klebonas kartu su parapijiečiais ėmėsi bažnyčios plėtros darbų – buvo pastatyta nauja presbiterija ir prieangis. Kunigas taip pat aktyviai vykdė sielovadinę veiklą, palikdamas gilų pėdsaką bendruomenės gyvenime.

Deja, kunigo kapavietė šventoriuje ilgą laiką buvo apleista. Paminklas, kaip ir daugelis kitų senųjų lenkiškų antkapių, buvo suniokotas, o jo fragmentai ilgainiui užkasti žemėje – tarsi siekiant paslėpti ne tik fizinius ženklus, bet ir atmintį bei informaciją apie čia palaidotuosius.
Vandžiogaliečiai lenkai rado kunigo Antano Viršilos paminklą smarkiai apgadintą – akmeninės ir metalinės dalys buvo išmėtytos, jų likimas galėjo būti toks pat kaip daugelio kitų – palaipsniui sunykti užmarštyje. Jei ne jų iniciatyva, galbūt niekas jau nebežinotų, kur ilsisi šis garbingas dvasininkas.
Vandžiogalos lenkų bendruomenė jau daug metų be atlygio, negailėdama nei laiko, nei pastangų, nei lėšų, tvarko ir atnaujina suniokotus paminklus. Daug jų jau pavyko prikelti, tačiau dar nemažai išlieka apleistų ir laukiančių savo eilės.
Kviečiame visus geros valios žmones prisidėti prie šios karitatyvinės veiklos – kartu galime išsaugoti ne tik istorinę atmintį, bet ir pagarbą tiems, kurie ilsisi šventoriuje.