Tarsi nematoma Apvaizdos ranka praėjusį savaitgalį į rudenėjančią Vandžiogalą sukvietė žinomų, mūsų kraštui nusipelniusių žmonių palikuonis. Tai jau tampa gražia tradicija – jie kasmet aplanko senąjį bažnyčios šventorių, pagerbia čia amžinojo poilsio atgulusių savo protėvių kapus, susitinka su vandžiogaliečiais lenkais, su kuriais juos nuo seno sieja ypatingi ryšiai.
Praėjusį savaitgalį šventoriuje susitikome su Kazimieravos dvaro ir jo žemių savininkų – Gorskich (Gorskių) giminės – palikuonimis iš Varšuvos. Kartu prisiminėme senus laikus ir jų giminės atstovus, su kuriais vandžiogaliečiai lenkai bendravo dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tada užsimezgę artimi ir šilti santykiai tęsiasi jau beveik pusę amžiaus.

Per šį laiką daugelis šios giminės atstovų iškeliavo anapilin, tačiau džiugina tai, kad atmintis neblėsta – jaunoji karta jaučia pareigą lankyti savo protėvių kraštą ir jų kapus. Jie reiškia pagarbą ir dėkingumą vandžiogaliečiams lenkams, kurie puoselėja jų giminės istorinę atmintį.
Vandžiogalos lenkų bibliotekoje svečiavosi ir kitos garsios mūsų tautiečių giminės – grafų Korwin–Kossakowskich (Korvin–Kosakovskių) – palikuonys iš Varšuvos. Su šia gimine mus taip pat nuo seno sieja šilti ir draugiški santykiai. Susitikimo metu netrūko geros nuotaikos ir gražių prisiminimų – atrodė, kad susitiko seni bičiuliai, turintys tiek daug bendrų temų ir išgyvenimų.
Džiugu, kad mūsų nepamiršta istorija besidomintis jaunimas iš Poznanės asociacijos „Odra–Niemen“. Jie taip pat dažnai atvyksta į Vandžiogalą – čia ir aplinkinėse vietovėse ieško mūsų krašto patriotų, 1863 metų sukilimo dalyvių, amžinojo poilsio vietų. Ir šį kartą jie lankė jų kapus, meldėsi, uždegė žvakes.
Tokie žinomų giminių palikuonių vizitai vandžiogaliečiams lenkams suteikia daug džiaugsmo ir pasididžiavimo. Verta prisiminti, kad jų protėviai mūsų krašte jau nuo XVI amžiaus kūrė miestus, statė bažnyčias, garbingai atstovavo Abiejų Tautų Respublikai, kovojo ir vadovavo kovoms už laisvę bei nepriklausomybę – Baro konfederatų gretose, 1831 metų Lapkričio ir 1863 metų Sausio sukilimuose.
Jų likimai – tai žūtys, tremtys, gyvenimas emigracijoje ir visos negandos, patirtos kovojant už tėvynės laisvę – „Už mūsų ir jūsų laisvę.“