Kad ir kur likimas mus nublokštų, kad ir kokie būtume, visada yra žmonių, kurie mus prisimena. Ta prisiminimo šviesa – lyg negęstantis žiburys – nuolat pasiekia ir Vandžiogalą. Ją neša bičiuliai iš Lenkijos Pamario krašto, asociacijos Traugutt.org savanoriai. Metai iš metų juos pažįstame kaip žmones, kurie savo laiką, rankas ir širdis dovanoja kitiems. Jų karitatyvinė veikla – tarsi priešprieša šiandienos pasaulio skubėjimui, nuasmeninimui, atšalimui. Su jais jaučiame, kad šilti santykiai, tikėjimas, supratimas ir bendrystė vis dar gali skleistis taip pat dosniai, kaip senosios Šv. Kalėdos.
Gruodžio 6-osios popietę, kai pirmosios adventinės savaitės ramybė lėtai klojo sidabrinį šydą ant miestelio, į Vandžiogalą atkeliavo mūsų bičiuliai iš Gdansko – Traugutt.org pirmininkas Jacek Świs, jo pavaduotoja Marta Gruszkowska ir jų ištikimi savanoriai.

Žinodami, kad čia gyvuoja Sekmadieninė lenkų kalbos mokyklėlė, jie panoro aplankyti mažuosius mokinius. O kartu su jais į kelionę leidosi ir ypatingasis svečias – pats Šventas Mikalojus.
Tądien susibūrėme jaukioje „Babtų baro“ salėje. Sustoję ratu, prisiminėme artėjančią Vigiliją – tą šventąją akimirką, kai dangaus tyla nusileidžia į žmonių širdis. Sukalbėjome poterius, dalijomės šventinta plotkele – Dievo duona, kuri, lyg baltas angelas, neša žinią apie vienybę, atleidimą ir meilę. Dalydamiesi pažadėjome dalintis ir gyvenimu – džiaugsmais, rūpesčiais, malonėmis ir stiprybe. Tą akimirką jautėme, kad esame viena šeima, sujungta ne vien tradicijos, bet ir nuoširdaus žmogiško ryšio.
Po maldos visi draugiškai susėdome prie stalų. Juokas, pokalbiai, naujos pažintys ir švelni laukimo nuotaika pynėsi į bendrą Šv. Kalėdų stebuklo laukimą.
Kai kažkas sušnabždėjo, kad Šv. Mikalojus jau visai čia pat, salėje nuvilnijo susijaudinimo banga. Varpelio skambtelėjimas nuskambėjo lyg žvaigždės kibirkštis, ir laiptais žemyn iš viršaus nužengė jis – ilgai lauktas, baltabarzdis geradarys. Mokyklėlės vaikai daina „Nasz Mikołaj“ siuntė jam šypseną, o jis, sušildytas to nuoširdumo, atsidėkojo dovanomis. Tą popietę jas gavo visi – ir maži, ir dideli. Vaikai, pasidabinę drąsa ir kūryba, dovanojo jam savo daineles, skambią smuiko melodiją, nuoširdų žvilgsnį, kuriame tilpo ir pagarba, ir tikras džiaugsmas.
Vigilijos laukimo vakaras su Šv. Mikalojumi tęsėsi iki pat sutemų, kol vakaro mėlis palengva susiliejo su pirmųjų žvaigždžių švytėjimu. Vaikai, jų tėvai ir svečiai iš Lenkijos džiaugėsi bendryste, tikėjimu, dalijimosi galia – viskuo, kas ir sudaro tikrąją šventės širdį.
Vandžiogaliečiai iš visos širdies dėkoja asociacijai Traugutt.org už jų misiją – savanorišką, neatlygintiną, nesavanaudišką šviesos darbą. Mūsų bičiuliams – asociacijos pirmininkui Jacekui Świs, pavaduotojai Martai Gruszkowskai ir visiems savanoriams – tariame nuoširdų ačiū už jų rūpestį, dosnias širdis ir finansinę paramą, padėjusią sukurti tikrą Kalėdų stebuklą Vandžiogaloje.