Sekmadienį, gruodžio 14 dieną, Vilniuje, Lenkų kultūros rūmuose, į tradicinį Lietuvos lenkų sąjungos kalėdinį vakarą susirinko organizacijos nariai, bičiuliai ir rėmėjai – žmonės, kuriuos jungia bendra istorija, kultūra ir gyva lenkiškoji tapatybė. Simbolinis plotkelės dalijimasis ir nuoširdūs kalėdiniai linkėjimai pripildė salę pakilios nuotaikos, šilumos ir bendrystės jausmo.
Į šventiškai nusiteikusią auditoriją kreipėsi vakaro vedėjai Edyta Tamošiūnaitė ir Waldemaras Śliżewskis, pasveikinę aktyvius lenkų bendruomenės Lietuvoje veikėjus, gausius organizacijos draugus bei garbius svečius ir pakvietę visus drauge išgyventi šią prasmingą akimirką.
„Šventasis Jonas Paulius II yra pasakęs: „Kūdikis, gulintis ėdžiose – štai Dievo ženklas. Tai vilties ženklas visai žmonijai. Mažas ir trapus, kuklus ir tylus, tačiau kupinas Dievo galios“.

Džiaugiamės galėdami kartu išgyventi šias apmąstymų kupinas žiemos akimirkas, laukiant Šventųjų Kalėdų“, – sakė W. Śliżewskis.
Darbingi metai, kupini prasmės. „Tebūna pagarbintas Jėzus Kristus! Šiuo senuoju katalikišku pasveikinimu nuoširdžiai sveikinu visus, nes viską, ką darome, darome Dievo vardu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
Didžiausios lenkų organizacijos Lietuvoje vadovas trumpai apžvelgė praėjusius metus, pabrėždamas, kad jie buvo kupini darbų, iššūkių ir bendrų pastangų. Kiekvienas bendruomenės narys galėjo juose atrasti savo indėlį – organizuojant renginius, puoselėjant lenkų kultūrą, saugant kalbą ir perduodant tradicijas jaunajai kartai.
Padėka visiems kartu ir kiekvienam atskirai. „Gerbiami ponios ir ponai, nuoširdžiai dėkoju visiems už šį prasmingą visuomeninį darbą. Linkiu, kad niekada nepritrūktų pasitenkinimo tuo, ką darote, kad augtų motyvacija – tai labai svarbu. Tikiu, jog visi mūsų renginiai, taip pat ir šis vakaras, tam ir tarnauja. Taip pat linkiu visokeriopos gerovės jūsų šeimoms, nes Lenkija, lenkai ir lenkiškumas stipriausi yra tvirtoje, katalikiškoje lenkų šeimoje. Tegul jūsų namuose viešpatauja meilė, laimė ir tarpusavio pagarba, o ramybė ir taika lydi ne tik jūsų širdis, bet ir visą pasaulį. Tegul Dievas laimina Lenkiją, Lietuvą ir mūsų Tėvynę – Vilniaus kraštą“, – kalbėjo pirmininkas.
Jūsų lenkiškumas – tarsi grynas auksas. Šiltus žodžius susirinkusiesiems skyrė ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwiłł.
„Kartu su žmona norime nuoširdžiai padėkoti už tai, kad apie mus prisimenate ir kviečiate. Tai mums be galo svarbu. Dievas telaimina“, – sakė ambasadorius.
„Čia jaučiamės kaip tarp artimų draugų – tarp Lietuvos lenkų sąjungos narių, harcerų, Švietimo draugijos, profesinių ir meninių organizacijų atstovų. Matome daugybę nuostabių žmonių, kurie yra geriausia lenkiškumo reprezentacija pasaulyje. Tas lenkiškumas, kurį jūs čia saugote, yra aukščiausios prabos – tarsi grynas auksas. Jūs mylite Lenkiją taip, kaip daugelis kitur galėtų iš jūsų pasimokyti. Turite ir galite tuo didžiuotis gerąja šio žodžio prasme. Mes, Tėvynėje, iš jūsų mokomės“, – pabrėžė jis.
Svarbiausias lenkų bendruomenės partneris. Kalėdinius linkėjimus taip pat perdavė Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Lietuvoje Dariusz Wiśniewski. Jis akcentavo Lietuvos lenkų sąjungos vaidmenį kaip svarbiausio partnerio, atstovaujančio lenkų bendruomenei Lietuvoje, ir padėkojo už nuoseklų, kasdienį organizacijos darbą.
Linkėjimai iš Lenkijos valdžios. Lietuvos lenkų sąjunga sulaukė ir sveikinimų iš aukščiausių Lenkijos valdžios institucijų – Prezidento kanceliarijos, Seimo narių ir Seimo maršalkos. Laiškuose pabrėžta, kad Lenkijos valstybei itin svarbūs užsienyje gyvenančių lenkų reikalai, ypač tautinės tapatybės išsaugojimas.
Kur yra plotkelė – ten gyva tapatybė. Maldą vedė kunigas Juozapas Makarczyk, priminęs šv. Jono Pauliaus II mintį apie atmintį ir tapatybę:
„Kur yra plotkelė, kur apie ją prisimenama, ten gyva lenkų tautos tapatybė.“
Po kalbų ir koncerto vyko jaudinantis plotkelės dalijimasis, lydimas lenkiškų kalėdinių giesmių.
Šventę ypatingu grožiu praturtino Lenkų liaudies dainų ir šokių ansamblio „Wilenka“, vadovaujamo Janinos Łabul ir Renatos Juzokienės, pasirodymas bei Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos jaunimo atliekamos kalėdinės giesmės, sukūrusios tikrą Kūčių vakaro dvasią.