Prieš 163 metus, 1863-ųjų Sausio sukilimo išvakarėse, į Vandžiogalos miestelį atvyko Kauno gubernijos Kauno policijos valdybos pareigūnai – pristavai. Aikštėje priešais bažnyčią jie dalijo iš pamaldų išeinantiems miestelio gyventojams oficialius pranešimus. Juose buvo nurodyti 1863 metais išleisto Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys bausmes asmenims, kurie dykinėja, elgetauja ar kitaip kelia įtarimų, pastebėti klajojantys po guberniją. Pareigūnai įsakmiai ragino gyventojus apie tokius asmenis nedelsiant pranešti policijai.
Tokio pat turinio skelbimų lapeliai buvo klijuojami ant miestelio tvorų, taip pat ir ant bažnyčios varpinės. Tai liudijo augantį valdžios nerimą ir pastangas suvaldyti suaktyvėjusį žmonių judėjimą bei nuotaikas.

Vienas ryškiausių XIX amžiaus vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjų – Žemaičių, vėliau Kauno vyskupas, švietėjas ir aktyvus visuomenininkas Motiejus Valančius – savo ganytojiškuose laiškuose, tarsi nujausdamas Vandžiogalos krašto lenkų bajorijos nuotaikas ir bręstančią nepriklausomybės kovų dvasią, 1863 metų sukilimo išvakarėse neragino nei kunigų, nei tikinčiųjų stoti į išsivadavimo kovą. Priešingai – jis kvietė dvasininkus ir tikinčiuosius, bajorus ir paprastus kaimo žmones, net ir ciesorystėje, caro valdomoje šalyje, gyventi santarvėje ir susitaikyme.
Ganytojas nepritarė sukilimo idėjai, tačiau priminė moralines vertybes ir blaivybę:
„Broliautis reikia blaiviai. Jei gersit, užsitrauksit papeikimą ir paniekinimą visų nevierijančių žmonių akyse…“
Tuo metu Vandžiogalos parapijos Užumiškių bajorkiemyje (okolicoje) vyko tikros bajoriškos vestuvės. 1863 metais čia tuokėsi viena turtingiausių vietos lenkų bajorų šeimų dukra – bajoraitė Kazimira Wilamowicz ir caro armijos karo medikas Ivanas Ovčinikovas. Meilė, regis, nugali viską… Netrukus paaiškėjo, kad ši pora tapo aktyviais 1863 metų sukilimo rėmėjais.
Aptarti epizodai yra tik nedidelė dalis istorinių faktų, atskleidžiančių Vandžiogalos krašto gyvenimą 1863 metų sukilimo išvakarėse ir jo metu. Jie rodo, kad vietos bendruomenėje tuo metu dar nebuvo susiformavęs vieningas politinis suvokimas apie sukilimo esmę ir jo šūkį – „Už mūsų ir jūsų laisvę“. Vis dėlto šie įvykiai prisidėjo prie politinės patirties kaupimo ir ilgalaikio tautinės savimonės formavimosi, kurio rezultatai ryškėjo vėlesniais XIX amžiaus dešimtmečiais.