Sekmadienį, sausio 25 dieną, Vandžiogaloje buvo paminėtos 1863 metų Sausio sukilimo 163-iosios metinės. Ryte, 9 valandą, Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčioje lenkų kalba buvo aukojamos šv. Mišios už 1863 metų sukilimo dalyvius ir jų rėmėjus.
Daugelis lenkų bajorų giminių, gyvenusių Vandžiogalos krašte, buvo aktyviai įsitraukę į kovą už nepriklausomybę, vedami šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę“, ir dalyvavo Sausio sukilime. Numalšinus sukilimą, jų likimai buvo tragiški: vieniems skirta mirties bausmė, kiti su šeimomis ištremti į Sibirą, kur daugelis ir baigė savo gyvenimą. Jų turtas buvo konfiskuotas, namai sudeginti. Net visas Ibėnų kaimas, esantis mūsų parapijoje, buvo sunaikintas iki pamatų.

Nors sukilimas buvo pralaimėtas, jo dalyviai tapo ta kibirkštimi, kuri įžiebė laisvės siekio fakelą. Šio fakelo šviesa vedė tautą iš priespaudos ir tamsos į išsivadavimą, formavo tautinę savimonę, laisvės troškimą ir nepriklausomybės siekį. Todėl itin svarbu suprasti ir palaikyti nuo senų laikų Vandžiogalos lenkų puoselėjamą patriotinę tradiciją – kasmet sausio mėnesį, sukilimo pradžios dienomis, prisiminti, melstis ir pagerbti Vandžiogalos krašto 1863 metų sukilimo dalyvius.
Kad ši prasminga patriotinė iniciatyva nenugrimztų į užmarštį, Vandžiogalos lenkų bendruomenė stengiasi perduoti istorinę atmintį ir pagarbą krašto didvyriams jaunajai kartai.
Ir šią šaltą, snieguotą sausio 25-osios sekmadienio popietę Vandžiogalos sekmadieninės lenkų kalbos mokyklėlės mokiniai noriai kilo į bažnyčios varpinę ir prakalbino senąjį varpą, menantį net du sukilimus – 1831 metų Lapkričio ir 1863 metų Sausio. Būtent šio varpo dūžiai anuomet kvietė žmones stoti į kovą „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
Nepaisydami gilaus sniego, mokiniai kartu su mokytoja brido prie sukilimo dalyvių kapų, uždegė žvakes, padėjo gėles ir tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą.
Tikime ir viliamės, kad Dievo Apvaizda saugos ir lydės šį jaunimą, kad jie supras laisvės ir nepriklausomybės kainą, prisimins tuos, kurie dėl jos paaukojo savo gyvybes.